Yra toks posakis – eina sau. Lietuva pamažėl eina sau. Grybauskaitė – sau, žurnalistai – sau, oligarchai – sau, Kubilius – sau, Tomaševskis – sau. Tauta irgi sau… Tik reklama tau.
Iš reklamos ir derėtų mokytis.
II
Sugalvojau saulę, sugalvojau lietų, sugalvojau dramblį… O ar yra sugalvota kokia nors Lietuva, kuri (bent kaip siekiamybė) galėtų būti tiražuojama kultūroje – apdainuojama dainose, apvaidinama teatruose bei kino filmuose, aprašoma kultūringuose laikraščiuose?
O gal Lietuva yra „bet kokia“? Netgi truputėlį „jokia“ – nežinanti nei ko nori, nei kur eina, nei ką daro.
Koks Lietuvos įvaizdis egzistuoja mūsų pasiraukšlėjusiose smegeninėse? Ilgą laiką egzistavo kunigaikščių Lietuva, vėliau (ypač išeivijoje) – šiaudinių stogų bei rūtų Lietuva. Paskui kolūkius tverianti socialistinė Lietuva, su pirmininku vidury ratelio.
Tokia su kolūkio primininku ir liko… Bet, anot vyno specialistų, nedera naują vyną pilti į senus vynmaišius. Kolūkio pirmininką reikėtų išpilti ir vynmaišius išplauti.
III
Kokią pagrindinę žinią transliuojame pasauliui (bei sau) apie nūdienę, XXI amžiaus pradžios Lietuvą?
Ką tik pasibaigęs krepšinio čempionatas parodė, kad Lietuva visus lietuviškumo likučius buvo investavusi į savo komandą, vildamasi, kad ši visiems duos į dūdas. Nes mūsuose didžiausia laimė yra laimėti. O nelaimėti – nelaimė.
Krepšinis tolydžio tampa pagrindiniu mūsų Tėvynės meilės ramentu, protezu. Per jį su juo ir jame mes mylime savo kraštą, užgerdami alum ir kitais afrodiziakais. Ir didžiausia nelaimė įvyksta tuomet, kai kas nors (pvz., makedonai) tą ramentą išspiria. Tautą išsyk apima neviltis, virsta šviesoforai, daužomos mašinos… Užuot pasidžiaugus – kiek bičiuliškų šalių atvyko, kaip smagu, kad toks čempionatas vyksta Lietuvoje.
IV
Praėjusiais metas vienas X provincijos miestelis pakvietė padainuoti „Juodojo kaspino“ renginy, vykusiame centrinėje miesto aikštėje, prie nepriklausomybės paminklo. Pamatęs, kad šios garbingos šventės tereikia nedideliam garbių miestelėnų chorui, dar pro šalį bėgusiam merui ir keliems žilagalviams savanoriams, pasijutau ganėtinai keistai. Anei vieno jaunuolio/-ės.
Įsivaizduoju, kad į miestelio dvyliktokų režisuotą renginį būtų susirinkę žymiai daugiau beišsivaikštančių. Gal tuosyk geriau visas tokias šventes (o gal ir visą Lietuvą sykiu?) atiduoti jaunimui???
Jaunimui atiduotinas ir lietuviškos dainos konkursas per LTV.
V
Yra toks daiktas, panašus į debesį – egregoras. Tai daugelio žmonių, galvojančių ir siekiančių to paties, minčių sankaupa. Egregoras gana mistiškas reiškinys, nes turi galią įsikūnyti.
Kaip veikia egregorai? Daugiau galios turintys žmonės (pranašai, apsėstieji, nušvitę ar kt. oligarchai) duoda galingą impulsą – kas ir kaip galėtų šiame krašte vykti. Prie šio impulso tuoj jungiasi kiti, neturintys savo idėjų ir besimaitinantys egregorų energija.
Koks dominuojantis egregoras šiuo metu kybo virš Lietuvos? Manding, kartu su VSD, STT, D.Grybauskaite ir V.Adamkum galėtume konstatuoti, jog bendrų pastangų dėka, viešojoje erdvėje šiuo metu gan agresyviai veikia egregoras „Lietuva – nepasisekęs projektas“, motyvuojantis mūsų elgseną, jauseną ir išvažiuoseną.
Tad nenuostabu, kad nesame paruošę jokių atsakomųjų veiksmų tomaševskių, sikorskių, rogozinų etc. provokacijoms, jokių energetinių alternatyvų, jokių net juokų.
Kita vertus, toks nebesipriešinimo būvis yra netoli nušvitimo. Jei mes nieko neturim prieš nieką… Ir už nieką…
VII
O gal tai nuovargio ženklai, informuojantys, jog esamasis laikas pažymėtas ne vienijimosi, o skaidymosi savybėmis. Tuomet ir valdiškos pastangos ką nors suvienyti nieko nebelemtų.
Yra toks rusiškas žodis „razlagajietsia“ – juo apibūdinamas kūno irimo procesas, vykstantis mirusiame organizme. Kita šio žodžio prasmė – išsiskirsto, išsivaikšto, atsidalina. Kai ląstelėms nebereikia būti kartu, jos ima ir išsiskirsto. Ląsteles krūvoje laiko Dvasia, o kai Ji išeina, organizmas pradeda skaidytis.
Yra laikas rinkti akmenis, yra laikas jais mėtytis. Mūsų paaugliškas laikas skatina vis dar mėtytis. Ir šios akmenligės niekaip neišsigydysim, kol pagrindiniai metikai, aktyviau besireiškiantys viešojoj erdvėj (valatkos, šapranauskai etc.) nepradės elgtis truputį kitaip. Pvz., mandagiai.
VIII
Neseniai interneto platybėse plaukiojo smagus tekstelis – dažniausiai pasikartojantys žodeliai, Aurimo Gudo išrinkti iš vieno pagrindinio mūsų dienraščio antraščių:
„Užmušė, vagišių, paklydėlį, bauda, nepatenkinti, grasina, pralaimėjo, audrą, mosuoja, kuokomis, pagrobtas, siautėjo, slėpė, vagių slėptuvės, bėglys, antrankiais, vagišių, kova, žudiko, plėšikų, liga, pasalų, kovų, kivirčo, abejonės, nepagailėjo, nušovė, išpuolis, parbloškęs skandalas, prostitutę, pedofilas, mirties, drama, rūkaliai, cigarečių, bankroto byla, loterijų, dūris, įtampa, žūtbūtiniai mūšiai, ginklas, šūviai, pinigų, įkarštyje, šaukimas, girtas, pražudė, ligoninėje, lavoną be galvos, susidūrė, byla, įlėkė, užpulti.“
“Yra toks rusiškas žodis „razlagajietsia“ – juo apibūdinamas kūno irimo procesas, vykstantis mirusiame organizme. Kita šio žodžio prasmė – išsiskirsto, išsivaikšto, atsidalina. Kai ląstelėms nebereikia būti kartu, jos ima ir išsiskirsto. Ląsteles krūvoje laiko Dvasia, o kai Ji išeina, organizmas pradeda skaidytis.”
(Landsbergis sūnus)
Taip yra ir su mūsų tauta.
Neteko Dvasios ir pradėjo skaidytis, išsivaikščioti.
KODĖL neteko dvasios?? Geras klausimas. Kiekvienas turbūt savitą atsakymą žinom.
Man sunku suprasti, ką galvoja ta tautos dalis, kurie okupacijos metais buvo kolaborantai arba jiems prijaučiantys, nes pats esu iš tos dalies, kurie nebuvom kolaborantai, o okupantų, komunistų ir kolaborantų nekentėm. Taigi štai ši tautos dalis jau nepriklausomoje Lietuvoje gavo du nemenkus smūgius į paširdžius, nuo kurių kai kurie ir tautiškos Dvasios neteko.
PIRMAS smūgis:
su Landsbergio ir Sąjūdžio vardu siejami parlamentarai nepasiekė, kad okupacijos laikų aktyvūs TSKPistai ir kiti kolaborantai būtų nustumti nuo valdžios Seime, Vyriausybėje ir kitur valstybinėje tarnyboje, t.y. neįvykdė desovietizacijos.
Netgi atvirkščiai – su Landsbergio ir Sąjūdžio vardu siejami parlamentarai dažnai yra balsavę UŽ tai, kad TSKPistai ir kiti kolaborantai užimtų postus valstybinėje tarnyboje.
ANTRAS smūgis:
su Landsbergio ir Sąjūdžio vardu siejami parlamentarai, kadaise patys prisiekinėję ir kitus saikdinę amžinai saugoti Lietuvos suverenitetą ir nepriklausomybę, vėliau patys karštai agitavo stoti į ES, tai yra atsisakyti Lietuvai dalies suvereniteto ir nacionalinių įstatymų viršenybės.
Štai šitie abu smūgiai labai įtakojo, kad padėtis Lietuvoje ėmė prastėti – iš pradžių DVASINĖ tautos savijauta, o to pasėkoje vėliau ir MATERIALINĖ.
Kvailumas yra bėda kvailiui, bet aktyvus kvailumas – deja, ne vien jam…
Lietuva yra per maža, kad galėtų stumdyti savo žmones. Desovietizacijų (“sušaudant”) apologetai yra gulagus sugalvojusių ir naudojusių mentaliteto.
gerai Vytautai, labai gerai apie zombinimą. Todėl ir masiškai emigruojama ne tik dėl bedarbystės, bet ir dėl nenormalios informacinės terpės
Sako, kad žodis “Tauta” yra kilusi iš žodžių “tau”, “tu”, t.y. įprasminantys atidavimą, atsidavimą kitam. Tai, jei pasak autoriaus, visi dabar “sau”, tai gal ir Tautos nebeliko, o tik “sau-su-ma … n” ? Tai paaiškintų ir Dvasios išėjimą …