
Mūsų šalies didvyriui, laisvės kovotojui Adolfui Ramanauskui-Vanagui buvo mesti rašytojos Rūtos Vanagaitės kaltinimai, kuri teigė surinkusi skandalingų faktų apie šį Lietuvos karininką, partizanų vadą. Partizanas esą buvo KGB agentas.
Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas sako, kad R. Vanagaitei, ko gero, nežinomos nei klastotės, nei bandymai kompromituoti asmenį. Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo verbuojamas KGB, tačiau slaptajai tarnybai, kuri iki 1954 m. vadinta NKVD, informacijos neteikė. Praeitą savaitę prokuratūra atmetė kaltinimus R. Vanagaitei dėl šmeižto apie A.R-Vanagą. Tuo tarpu Lietuvoje kilo didelė piliečių pasipiktinimo ir garsaus partizano gynybos banga.
Šauliai su šeimomis, patriotai ir ginkluoto pasipriešinimo rėmėjai suorganizavo pagarbos žygį-akciją: „Partizanų keliais“ ir susitiko su A.R-Vanago ryšininku, kuris pokario metu, dar būdamas vaiku, rėmė partizanus.
Prisiminimais apie A.R. Vanagą pasidalino jo ryšininkas Algirdas Volungevičius, kurio šeimai priklausiančiam miške ir buvo įsikūrę partizanų bunkeriai.
„Mes būdami dar vaikais įsivėlėm į tai, kadangi reikėjo aprūpinti partizanus. Buvo pasakoma, kokią dieną ir kokiu laiku turi būti nunešta mėsa į tam tikrą vietą. Buvau tuo metu 10-11 metų, kaip ir dar 4 panašaus amžiaus draugai, taip ir aprūpindavome partizanus. Mano vyresnis brolis jau kitai „chebrai“ priklausė, tai jau jie ir ginklus turėjo. Jei neštų suaugę maistą partizanams, tai juos iškart sučiuptų, mat tuo metu nuolatos siautėjo KGB. Marcinkonyse buvo jų štabas, bet visi „juodukai“: uzbekai, kazokai. Rusų ten buvo mažai, tik vadai. Tai vaikus tuo metu daugiausiai ir išnaudodavo, prikraudavo pilną kapšelį mėsos, uždėdavo ant pečių ir nustatytu keliu eini. Buvo pasakyta, kad jeigu jau rusą sutiksi, tai kad maistą neši ne partizanams, o į jų „cieką“ dėdei skerdikui, bet vasaros metu kas gi skerdžia? Maitintis reikia, tad va, tokiu būdu mes vaikai nešiojom. Juk jei suaugęs nuneš į Merkinę – uždarys iškart į cypę ir kankins klausdami kur pasislėpę partizanai, o vaikų neliesdavo. Paleisdavo ir žygiuok vienas naktį, tai ir eini dainuodamas, rėkdamas, bijodamas. Visur rodosi, kad jau kokie vilkai puola“, – prisiminimai dalijosi ryšininkas Algirdas Volungevičius.
Sūnus šaulys ir tėvas partizanų ryšininkas dalinosi istorijos prisiminimais ir ateities planais prie bunkerio
A. R.- Vanago ryšininko sūnus, Vilniaus šaulių kopos 7 būrio skyriaus vadas – Rokas Volungevičius po žygio pasakojo, jog „svarbu yra pažinti istoriją ir nedaryti senų klaidų. Puiku, kuomet istoriją gali išgirsti iš gyvų šaltinių. Inicijavome žygį partizanų keliais kartu su mano tėčio pasakojimu apie A. R.- Vanagą. Atsižvelgiant į istorinius faktus ir dabartinę geopolitinę padėtį, džiaugiuosi, jog Lietuvoje auga supratimas ir mes žiūrime į tokių šalių, kaip Šveicarija ar Izraelis, pavyzdžius. Šios šalys yra nedidelės, bet maksimaliai pasiruošusios apginti savo laisvę. Pagarbos A. R- Vanago žygyje dalyvavo šauliai, šeimos nariai, visuomenės veikėjai, ginkluoto pasipriešinimo aktyvistai ir šalies patriotai, kurie karo atveju jau yra pasirengę ginti Lietuvą.“
Algirdas Volungevičius sakė, jog A.R.-Vanagas buvo ne tik didis to meto žmogus, bet ir dosnus vyras: „Vanagas pas mus nuolatos maitindavosi, nu tai čia man buvo džiaugsmas, nes tuo laiku jis mane aprūpindavo sąsiuviniais ir cheminiais pieštukais. Aš pirmą kartą iš jo gavau sąsiuvinį su daugybos lentele, buvau antrokas ar trečiokas, tai jau visi man pavydėjo.“
Vaikai ne tik aprūpindavo partizanus maistu, bet ir buvo ryšininkais
„Žinoma, prieš rinkimus ypač, bet ir taip, platindavome dar partizanų proklamacijos. Suminkštindavome kaip duoną burnoje, padarydavome kamuoliuką ir palikdavom kiekvienam prie durų, o eidami į mokyklą prie pušų pritvirtindavome. Jis jau tuo metu leido laikraštį, jį irgi turėjom platinti. Visam tam vadovavo Vanagas. Buvo ir karikatūros spaudoje, kaip pavyzdžiui, Stalinas biletenį arkliui į užpakalį beda. Pakliūdavo net į pašto dėžes ta spauda. Po to, kažkur 1952 metais Vanagas iš Merkinės išnyko“, – pasakojimą tęsė senolis.
Partizanų vadas, Adolfas Ramanauskas – Vanagas 1957 metais, sovietų teismo sprendimu buvo sušaudytas, jo palaidojimo vieta nežinoma iki šiol.
Partizaninis karas prieš sovietų okupaciją Lietuvoje vyko 1944 – 1953 metais.