Švietimo ir mokslo ministerija nepakęs akademinės etikos nusižengimų

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) smerkia bet kokį akademinį nesąžiningumą, menkinantį Lietuvos mokslo garbę. Tokią ministerijos poziciją išsakė viceministras Giedrius Viliūnas, atsiliepdamas į viešumoje paskleistą žinią apie vieno iš Kauno technologijos universiteto (KTU) vadovų galimą mokslinės etikos pažeidimą.

„Ministerija be išlygų smerkia bet kokį akademinį nesąžiningumą, pažeidžiantį tarptautines mokslinės etikos normas ir menkinantį Lietuvos mokslo reputaciją. Viešumą pasiekusi informacija šiuo metu tiriama atsakingų institucijų.Faktams pasitvirtinus, ministerija visomis teisinėmis priemonėmis sieks panaikinti akademinio nesąžiningumo apraiškas ir užkirsti kelią jam pasireikšti ateityje“, – teigia G. Viliūnas.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba šiuo metu tiria gautą skundą dėl KTU rektoriaus Petro Baršausko galimai nuplagijuotos monografijos, kurios pagrindu buvo apginta disertacija. Šis tyrimas turėtų būti užbaigtas iki rugsėjo pabaigos.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba nagrinėja visus akademinės etikos pažeidimus, apie tyrimo rezultatus informuoja aukštosios mokyklos steigėją ir kitas institucijas, taip pat turi teisę įpareigoti aukštąją mokyklą atšaukti sprendimus, padarytus pažeidžiant akademinę etiką.

„Ministerija svarsto galimus būdus sugriežtinti akademinės etikos priežiūrą. Kai kuriose mokslų srityse susiklosčiusi netoleruotina situacija, kuomet perrašomi kitų autorių mokslo darbai, jie naudojami be reikiamų nuorodų. Leidžiamos žemo mokslinio lygio monografijos, kuriose neapibendrinami savi moksliniai tyrimai, o tik perrašomi kitų, dažniausiai užsienio autorių, rezultatai. Lietuvoje leidžiama nemažai mokslinių žurnalų, kuriuose neužtikrinama recenzavimo kokybė, rezultatų patikimumas, vyrauja savicitavimas. Būtina užtikrinti mokslo kokybę, ir visi etikos pažeidimai turi nelikti neįvertinti, apsivalymas būtinas“, – sako viceministras.

Pasak G. Viliūno, svarstoma, kad šalies aukštosios mokyklos galėtų pasinaudoti garsiausių pasaulio universitetų patirtimi ir susikurti ne tik akademinės etikos kodeksus, bet ir sistemingą akademinės etikos politiką, kuri apimtų nuolatinį situacijos vertinimą, reagavimo į akademinio nesąžiningumo atvejus procedūras bei sankcijas už akademinės etikos normų nesilaikymą. Panašios procedūros turėtų būti sugriežtintos ir Lietuvos mokslo taryboje, kitose su mokslo veikla susijusiose institucijose.