Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) auga visur, nesirinkdama ypatingų sąlygų, nes prisitaiko prie visokiausių. Jai tinka sritys, kur metinis temperatūros vidurkis nuo 5 iki 26 ºC, metinis kritulių kiekis – nuo 0,3 m iki 2,7 m, dirvos pH – nuo 4,2 iki 8,3, aukštis virš jūros lygio iki 2 800 m, o į žemę kiaulpienės liemeninė šaknis gali įsiskverbti iki 1 m, kartais net iki 2 m gylio. Savo gyvybingumą augalėlis perduoda ir mums per jame susikaupiančias gydomąsias medžiagas, ne veltui jo pusiau graikiškame, pusiau lotyniškame moksliniame pavadinime pabrėžta – officinale, t. y. vaistinis.
Ne tik vaistinis, bet ir maistinis
Apie šį unikalų augalą galima kalbėti ir kalbėti – keturių valandų laiko paskaitai tikrai neužteks. Kiaulpienės paplitusios taip pat plačiai, kaip smarkiai dabar yra pribrendęs jų poreikis sveikatai palaikyti. Ir nebūtinai jau apsirgus.
Pavasarį organizmas daug ko pasiilgęs, to nepatieks nei žaliausios IKI parduotuvės, nei vaistinės su savo maisto papildais ir polivitaminais – tik natūrali gyvoji gamta. Kiaulpienė viena pirmųjų pasiūlo savo paslaugas. Antai kiaulpienių žalumynuose yra luteino ir zeaksantino, kurie sustiprina akis ir saugo jas nuo ryškios saulės ultravioletinių spindulių kenksmingo poveikio. Regėjimui svarbus ir vitaminas A, o kiaulpienėse yra jo ekvivalento provitamino beta karotino. Taip pat yra B grupės vitaminų – B1, B2, B3, B5, B6, B9, vitaminų C, E, K, cholino, mineralų kalcio, geležies, mangano, fosforo, kalio, natrio, cinko. Kiaulpienės – tikros čempionės pagal jose esantį organinio (o ne vaistinės preparatuose esančio) magnio kiekį.
Ir žmonių stalui, ir bitėms
Jeigu šalimais turite pievelę, sodą, kasdien pasirinkite kiaulpienių. Išties tai Dievo dovana po kojomis, tereikia tik netingėti pasilenkti. Jauni lapeliai, neišsiskleidę žiedai skoniu primena žaliąsias garstyčias, tinka salotoms; tiesa, jie truputį aštresni už daržines salotas, bet įmaišius pagerina šių skonį, augesni lapai tinka į sriubas, troškinius. Iš žiedų daromas sirupas – pienių medus, paskrudintos ir sumaltos šaknys atstoja kavą, bet neturi kofeino.
Bitėms kiaulpienės dovanoja ankstyvąjį medunešį, jos renka pienių nektarą ir žiedadulkes, kol dar nedaug kas žydi. Kilogramui medaus surinkti bitei reikėtų aplankyti 100 000 kiaulpienių žiedų, bet kai šeimynoje dešimtys tūkstančių darbininkių, tai tampa nesunku.
Net pienės pūkas – vaistas
Kiaulpienes galima taip pat sėkmingai naudoti įvairiais gydymo tikslais, kaip ir varnalėšas, t. y. beveik nėra ligų, kurių nesugebėtų įveikti kiaulpienės. Jeigu joms vienoms tai nepavyksta, tai „kinkinyje“ su kitomis „piktžolėmis“ jos tikrai išjudina, atrodytų, smarkiai įstrigusį ligos vežimą. Gydomųjų savybių turi visos kiaulpienių dalys: žiedai, pūkai, sėklos, žiedynkočiai, lapai, šaknys, sultys, nektaras, pienių kvapas ir net pats žydinčio jų kilimo vaizdas. O lecitino kiaulpienių žieduose yra daugiau negu išgirtosiose sojose.
Kiaulpienių šaknys, ir vienos atskirai, ir sumaišytos su varnalėšomis, gydo visas kepenų ligas: cholecistitą, diskineziją, tulžies pūslės akmenligę, lėtinį hepatitą, cirozę, kepenų navikus. Jau vien už šias savybes kiaulpienėms vertėtų pastatyti paminklą, o jeigu pridėtume dar ir kitas jų gydomąsias savybes, išeitų daugiau kaip šimto puslapių traktatas apie gydymą. Mat receptų yra nesuskaičiuojama daugybė. Pateiksiu čia vieną kitą.
Šaknų nuoviras
6 g susmulkintų džiovintų kiaulpienių šaknų užpilti 1 litru karšto vandens, pavirinti 10 minučių, perkošti. Gerti po 1 šaukštą 3 kartus per dieną likus pusvalandžiui iki valgio.
Tinka kraujui, limfai, nervams, medžiagų apykaitai atgaivinti, po insultų, infarktų, sergantiesiems neuroze, hipertonija, kasos ligomis, lėtiniu hepatitu, cholangitu, cholecistitu, kepenų navikais, tuberkulioze, esant kraujavimui iš plaučių. Be to, veikia kaip tulžį varanti priemonė.
Jeigu tokį nuovirą dar ir palaikytume iki 8 valandų termose, kad gerai pritrauktų, jis padėtų sergant vėžinėmis kepenų ir virškinamojo trakto ligomis, anemija, mažakraujyste, inkstų akmenlige, cukriniu diabetu, artritu, paralyžiumi, nemiga, ateroskleroze, šlapimo pūslės akmenlige, furunkulioze, kai organizmas labai užterštas šlakais, apnuodytas, kūną beria spuogais.
Tai puiki kraują valanti priemonė, medžiagų apykaitą gerinantis nuoviras. Jis įveikia vidurių užkietėjimą, nutukimą, gastritus, hemorojų, uretritus, cistitus, vainikinių širdies kraujagyslių nepakankamumą, pilvo skausmus, padeda naikinant strazdanas, įkandus gyvatėms, gyvūnams, vabzdžiams, skatina pieno gamybą, kai moterų laktacija būna nepakankama, etc.
Milteliai, tyrelės
Jei kasdien 3–4 kartus per dieną išgersite po ½ šaukštelio kiaulpienių šaknų miltelių ir turėsite kantrybės šitaip gydytis ilgai – susilpnės aterosklerozės reiškiniai. Be to, šaknų milteliai skatina šlakų pašalinimą iš organizmo ir labai padeda, kai kepenis būna pažeidę toksinai.
Labai gerai organizmą veikia šviežių kiaulpienių šaknų tyrelė. Smulkiai sutarkuokite kiaulpienės šaknį ir 2–3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį suvalgykite šios tyrelės tiek, kiek telpa ant peilio galiuko.
Gėrimas – eliksyras
Aš pats savo šeimai nuolat spaudžiu kiaulpienių sultis iš viso žydinčio augalo. Kiaulpienę reikia iškasti, švariai nuplauti, sumalti mėsmale supjausčius 2–3 cm gabaliukais (didesni gabalai tiesiog apsivynioja apie mėsmalės volelį ir būna sunku sumalti), o tyrę nusunkti per marlę. Į 1 litrą kiaulpienių sulčių įpilu 200 ml degtinės ir 1 stiklinę skysto medaus. Toks mišinys išsilaiko visus metus be jokio sterilizavimo ir be šaldytuvo. Kiaulpienių sultys unikalios tuo, kad jų ištisus metus turime po ranka, jos puikiai tinka gerti su dilgėlių arbata, o apie tokių mišinių gydomąsias savybes galima būtų kalbėti ir kalbėti.
Pienių medus
Kai kur daromas šitaip vadinamas sirupas iš kiaulpienių žiedų. Vienas būdas: pririnkus išsiskleidusių žiedų juos išpurtyti, pamerkti 6 minutėms į šaltą vandenį, kad iš jų pasišalintų vabaliukai, nuskabyti žiedlapius. Sirupui imama 4 puodeliai žiedlapių, 4 puodeliai vandens, 3 storos riekelės citrinos, perpus perskeltas vanilės vaisius, 2 kupini puodeliai stambaus cukraus.
Žiedlapiai, citrina, vanilė sudedami į puodą, užpilami vandeniu, užverdami ir sumažinus ugnį lengvai kaitinami 30 min., po to viskas paliekama 6 val. ataušti. Viralas iškošiamas per marlę, „arbata“ vėl užvirinama puode, po truputį supilamas ir maišant ištirpinamas cukrus, neuždengus virinama garinant vandenį, kol „medus“ bus reikiamo tirštumo. Tai gali užtrukti 4 valandas.
Sirupą laikyti šaldytuve. Jis ne tik iš tiesų primena medų, bet ir detoksikuoja kepenis, valo kraują.
Autorius yra natūropatas
Ar tik neteks žemai nusilenkti, atsiprašyti ir iš piktžolių sąrašo perkelti į garbingiausiųjų augalų sąrašą?