Gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisas.
Seimo priimtos įstatymo pataisos numato, kad biudžetinių įstaigų vadovai į pareigas priimami konkurso būdu 4 metų kadencijai, neribojant kadencijų skaičiaus. Pasibaigus pirmajai kadencijai darbo sutartis pratęsiama antrajai, po kurios iš pareigų atleistas vadovas turi teisę iš karto vėl dalyvauti konkurse.
Pasak Prezidentės, vadovų rotacijos principas jau pritaikytas daugelyje viešojo sektoriaus sričių, pradedant teisėsauga ir baigiant aukštojo mokslo sistema. Amžinų vadovų neturėtų būti ne tik švietimo įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse, bet ir biudžetinėse įstaigose. Šias įstaigas taip pat turėtų pasiekti valdymo reforma, reali, o ne parodomoji vadovų rotacija.
Siekiant viešojo valdymo sistemos nuoseklumo, skaidrumo ir efektyvumo, šalies vadovė vetuoja įstatymo pataisas ir teikia Seimui principines nuostatas dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų trukmės ir jų ribojimo, konkursų rengimo bei garantijų suteikimo.
Vietoje 4 metų kadencijos Prezidentė siūlo biudžetinių įstaigų vadovams nustatyti 5 metų kadenciją. Tokios trukmės kadencijos yra numatytos teismų, prokuratūros ir įvairių kitų valstybės įstaigų bei institucijų vadovams.
Taip pat siūloma įtvirtinti, kad tas pats asmuo biudžetinės įstaigos vadovu būtų skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pasibaigus pirmajai kadencijai buvęs vadovas, pretenduodamas toliau eiti tas pačias pareigas, privalėtų iš naujo dalyvauti konkurse.
Jeigu konkurso rezultatai būtų nepalankūs arba pasikeitusios darbo sąlygos nepriimtinos, buvusiems gerai ir labai gerai vertintiems vadovams turėtų būti siūlomos iki paskyrimo eitos ankstesnės pareigos arba darbas valstybei ar savivaldybei priklausančio juridinio asmens pareigose.
Konkurso į antrąją kadenciją nelaimėję arba konkurse nedalyvavę, bet sėkmingai kadencijas baigę vadovai būtų įtraukiami į biudžetinių įstaigų vadovų rezervą.
Kadencijų skaičiavimą siūloma nustatyti tokį patį, kokiam, svarstant Prezidentės teiktą Švietimo įstatymo pataisų projektą dėl švietimo įstaigų vadovų, pritarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
Biudžetinių įstaigų vadovai, iki įstatymo įsigaliojimo dienos ėję pareigas 5 ar mažiau metų, toliau eitų šias pareigas dar 5 metus ir tai būtų laikoma pirmąja jų kadencija, kuriai pasibaigus galėtų dalyvauti konkurse į tą pačią poziciją antrajai kadencijai.
Vadovai, ėję pareigas 5–10 metų, toliau eitų pareigas dar 5 metus ir tai būtų laikoma antrąja ir paskutine kadencija. Tie vadovai, kurie pareigas ėjo 10 ir daugiau metų, toliau eitų pareigas dar 1 metus ir turėtų galimybę vėl dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas. Jį laimėję dirbtų dar vieną kadenciją, kuri būtų laikoma antrąja ir paskutine toje įstaigoje.
Vadovams, kuriems iki pensijos yra likę ne daugiau nei 5 metai, turi būti leidžiama pabaigti darbą netaikant reikalavimų dėl kadencijų.
Prezidentė siūlo atsisakyti nuostatos skirti išeitines išmokas nusikaltusiems vadovams, kaip nepateisinamas teisiškai, socialiai ir moraliai.
Šios įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 dienos.
