Seimas priėmė Kultūros ministerijos parengto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projekto pakeitimus, kurie suteiks daugiau galimybių administruojant autorių, atlikėjų, fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojų autorines teises.
Priimtas Įstatymas įsigalios 2016 m. gruodžio 1 dieną.
Naujos teisinio reguliavimo nuostatos suteikia Lietuvos autoriams, atlikėjams, fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojams galimybę pasirinkti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje įsteigtą kolektyvinio teisių administravimo organizaciją, kuri įgyvendins jų autorių teises ar gretutines teises, kontroliuos kolektyvinę teisių administravimo organizacijos veiklą per organizacijos valdymo ir priežiūros organus, užtikrins efektyvesnį teisių valdymą ir skaidresnį kolektyvinio administravimo organizacijos pajamų bei turto administravimą.
Įstatyme numatytos kolektyvinio administravimo organizacijų ir kūrinių naudotojų santykių teisinio reguliavimo nuostatos turėtų užtikrinti aiškias ir nediskriminacines licencijų teikimo sąlygas, galimybę potencialiems kūrinių naudotojams susipažinti su kolektyvinio administravimo organizacijos administruojamu kūrinių repertuaru, taikomais tarifais ir jų nustatymo kriterijais. Numatytos teisinės sąlygos naudotojams sudaryti licencinę sutartį prisijungimo būdu pagal kolektyvinio administravimo organizacijos viešai skelbiamas standartines sąlygas.
Užtikrinant teisėtų internetinių muzikos paslaugų plėtrą, įstatyme numatytos nuostatos, kurios leis teikti vidaus rinkoje daugiau nei vienos valstybės narės teritorijoje galiojančias daugiateritores licencijas naudoti muzikos kūrinius internete.
Kolektyvinio administravimo veiklos priežiūrai ir teisių gynimui užtikrinti įstatyme numatyta ikiteisminė ginčų sprendimo ir tarpininkavimo derybose tvarka. Įstatymas numato, kad tokias ikiteisminio ginčų sprendimo ir tarpininkavimo derybose funkcijas atliks Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisija. Šios komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtins Vyriausybės įgaliota institucija – Kultūros ministerija. Siekiant užtikrinti komisijos teikiamų paslaugų profesionalumą ir efektyvumą, komisijos nariais galės būti asmenys, turintys teisinį arba kitą (socialinių ar humanitarinių mokslų) aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų profesinės ar ekspertinės veiklos patirtį arba civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugų teikimo patirtį.