Teisėsauga penktadienį, gegužės 20 dieną pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą, kuriame žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovas Gedvydas Vainauskas ir buvęs bendrovės „Omnitel“ ilgametis vadovas Antanas Zabulis įtariami prekyba poveikiu.
Šiandien byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Tyrimą atlikę pareigūnai surinko pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad vienos iš žiniasklaidos įmonių vadovas Gedvydas Vainauskas, atstovaudamas kitų asmenų interesams, susitarė su politinės partijos vadovu Rolandu Paksu, kad šis už didelės vertės (daugiau nei 250 MGL) kyšį, pasinaudodamas savo įtaka politinės partijos nariams, dirbantiems Aplinkos ministerijoje, paveiks ministerijai pavaldžios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos – darbuotojus, kad šie leistų pradėti eksploatuoti prekybos centrą.
Teismui perduotoje byloje Gedvydas Vainauskas yra kaltinamas prekyba poveikiu. Už šį nusikaltimą pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 3 dalį asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Tyrimas dėl politinės partijos vadovo Rolando Pakso veiksmų yra išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, nes jis turi Europos Parlamento nario imunitetą. Kai imunitetas bus atšauktas, Rolandui Paksui bus pareikšti įtarimai ir sprendžiamas klausimas dėl bylos atidavimo į teismą.
Gedvydas Vainauskas taip pat bus teisiamas ir dėl kito prekybos poveikiu atvejo, kuriame kaltinimai padarius korupcinį nusikaltimą pateikti ir verslininkui Antanui Zabuliui.
Tyrimo metu surinkta duomenų, kad Antanas Zabulis, veikdamas kitų asmenų interesais, pasiūlė ir susitarė duoti kyšį Gedvydui Vainauskui, kad šis pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi ir pažintimis paveiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus, atliekančius ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus finansinio nusikaltimo – sukčiavimo stambiu mastu.
Už susitarimą už kyšį pasinaudoti savo įtaka Gedvydas Vainauskas pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 dalį gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
Antanui Zabuliui pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 3 dalį gali būti skirtas laisvės atėmimas iki septynerių metų.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 dalimi, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
