Metropoliteno įstatymą Seimas vieną kartą jau buvo priėmęs. Tačiau Prezidentės vetuotas, jis vėl nugulė į parlamentarų stalčius.
Ar baigiantis kadenciją ir rinkimų nuotaika gyvenantis Seimas dar grįš šiemet prie to klausimo?
Jei grįš – ar susitars?
Apie tai „Verslo balse“ kalbamės su Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju, Metropoliteno įstatymo tobulinimo darbo grupės vadovu Artūru Skardžiumi.
Jeigu A.Skardžiui kaip Seimo ekonominės komisijos pirmininkui nuoširdžiai rūpytų Lietuvos ekonominis ir politinis gyvenimas, o ne savi partiniai intersai, tai jam galvoje būtų ne metropolitenai, o pvz., keliai, kuriais 240 km/val greičio “Rail Baltica” vėžės geležinkelio maršrutas, turėjęs jungti ir jungsiantis, išskyrus Lietuvos atvejį, ES šalių sostines, iki Baltstogės “nuvingiavo” per Kauną, Kazlų Rūdą, o ne perpus trumpesniu, be to, akivaizdu, ir kelis kartus didesnio keleivių srauto keliu nuo Vilniaus per Varėną, Alytų arba per Druskininkus. Juk nuo jų iki Baltstogės apie 70-80 km, taigi net vykstant geležinkliu iš Kauno iki Baltstogės per Vilnių yra arčiau. Tai supranto ir Estija. Antai, prieš pora metų su vizitu Lietuvoje lankęsis Estijos Prezidentas pabrėžė, kad “Rail Baltica” Baltijos šalims būtų naudinga tuo atveju, jeigu šis greitasis geležinkelis savo maršrutu jungtų Vilnių su Talinu. Taigi, akivaizdu, kad vėžės maršruto „nuvedimas“ per Kauną negali būti objektyviai pateisinamas nei ekonominiais , nei politiniais valstybės interesais. Be to, tuo Lietuva pasižemina kitų ES šalių atžvilgiu savo valstybinį suverenitetą- valstybė, kurios sostinė Pelenės vietoje… Taip, bet viso to A.Skardžius „nemato“, matyt, ne šiaip sau…