Seime – bandymai panaikinti apkaltą R. Paksui

Seimas patvirtino prieš metus padarytas laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvadas bei Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvados“ (projektas Nr. XIIP-2300(2).

Už jas balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 27, susilaikė 15.

Išvadas palaikė partija „Tvarka ir teisingumas“ , dauguma Darbo partijos narių, socialdemokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų, prieš balsavo arba susilaikė tik konservatoriai ir liberalai.

Komisijos išvadose tvirtinama, kad kaltinimai R. Paksui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui yra nepagrįsti. Komisijos požiūriu, atsakomybė už dekretą dėl pilietybės suteikimo tenka ne prezidentui, o jį kontrasignavusiam vidaus reikalų ministrui.

Išvadose pažymima, kad Seimas, kaip įstatymų leidėjas, turi persvarstyti Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas ir teisės aktuose iš naujo apibrėžti šios institucijos vietą valstybės valdžios sistemoje.

Komisija siūlo individualių priemonių srityje visų pirma persvarstyti apkaltos proceso teisinį reglamentavimą ir įtvirtinti apkaltos peržiūros institutą. Išvadose rašoma, kad, pirmiausia reikėtų atlikti atitinkamus Seimo statuto pakeitimus ir papildymus, kurie nustatytų apkaltos peržiūros procesines sąlygas, t. y. apkaltos procese numatyti tam tikras bendrąsias priemones.

Dokumente pažymima, kad Seimas yra Konstitucijos įgaliotas pagrindinis apkaltos vykdymo subjektas, todėl turi kompetenciją ne tik pradėti apkaltą, bet ir peržiūrėti jau įvykusią apkaltą.

Išvadose pažymima, kad siekiant teisiškai korektiškai įgyvendinti įvykusios apkaltos peržiūrą, būtų tikslinga papildyti Lietuvos Respublikos Seimo statutą 2301 straipsniu, kuriame būtų įtvirtinta nuostata, suteikianti Seimui kompetenciją spręsti, ar yra teisinis pagrindas pradėti, nutraukti ir peržiūrėti įvykdytą apkaltą:

Komisija išvadose taip pat pažymi, kad Seimas, remdamasis savo diskrecija ir nauja priesaikos turinio (Konstitucijos 74 straipsnio) interpretacija, yra kompetentingas atkurti Prezidento Rolando Pakso pilietines ir politines teises savo nutarimu, 3/5 Seimo narių balsų dauguma. Seimas gali nuspręsti, iki kokio termino galioja pritaikyta sankcija – draudimas Rolandui Paksui vėl siekti tapti Seimo nariu.

Teikiamame projekte komisija konstatuoja, kad Konstitucijos pataisos taip pat yra vienas iš valstybės tarptautinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo būdų. Konstitucijos keitimo konstitucinį teisinį reguliavimą lemia pačios Konstitucijos samprata, jos prigimtis ir paskirtis. Pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir Europos Sąjungos sutarties preambulę dėl pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principams, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas jau yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis ir galioja tiesiogiai. Valstybės pareiga laikytis tarptautinių sutarčių ir visuotinai priimtų demokratijos vertybių tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 1 straipsnio nuostatų, Konstitucijos ir įstatymų normos privalo Lietuvos institucijų būti interpretuojamos taip, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai būtų įgyvendinami. Atsižvelgiant į atsakingo valdymo doktriną ir į tai, kad Lietuva pažeidžia Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir turi imtis veiksmų, kad ateityje pažeidimų būtų išvengta, Seime turi būti pasiektas politinis susitarimas ir dėl atitinkamų Konstitucijos bei kitų teisės aktų pataisų priėmimo.

Išvadose įtvirtinta, kad valstybė turi pareigą pašalinti žmogaus teisių pažeidimus, kurie kyla iš valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymo praktikos. Seimas įsipareigoja iki 2016 m. liepos 1 d.  pašalinti iš teisės aktų – Seimo rinkimų įstatymo ir Prezidento rinkimų įstatymo nuostatas, prieštaraujančihttps://alkas.lt/wp-admin/post-new.phpas Paktui ir Konvencijai.

Seimo narys J. Sabatauskas sako, kad Konstitucija nenumato persvarstyti R.Pakso nušalinimo nuo prezidento pareigų. Konstitucijos 74 straipsnis, kuris kalba apie apkaltą, nenumato tokių dalykų.

J. Sabatausko teigimu, yra tik du keliai, norint išspręsti R.Pakso klausimą – tai Konstitucijos pataisa arba pakeista Konstitucinio Teismo doktrina. Anot jo, mažai tikėtina, kad Konstitucinis Teismas peržiūrėtų savo doktriną, todėl parlamentas tiesiog turėtų priimti Konstitucijos pataisą.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasakęs, kad iš prezidento pareigų atstatydintui R. Paksui taikomos sankcijos yra neproporcingos.