Liepos 31-ą dieną Žagarės dvaro rūmuose duris atvėrė didžiausia Lietuvoje tarp regioninių ir nacionalinių parkų paroda, kurios lankytojai susipažins su miesto kūrimosi, raidos istorija, gamtos lobiais, tautų įvairove, amatais. Ekspoziciją simboliškai spalvine gama ir grafika jungia dolomitas – šio krašto dirvožemio pamato išskirtinis bruožas.
Atidarant perkirsti dolomito luiteliai
Apie 250 kvadratinių metrų užimanti maždaug dešimtyje mažesnių ir didesnių rūmų patalpų išdėstyta ekspozicija pavadinta bendra tema “Dolomito slėpiniai”. Ir ją atidarant simboliškai vietoje juostelės perkirsti šios uolienos luiteliai.
Dolomitas, kurio skalda naudojama kelių tiesimui, blokai – statyboje, kalkėms ir apdailos medžiagoms gaminti, būdingas būtent Šiaurės Lietuvai, ir ypač – Žagarei, kur jo klodai slūgso labai negiliai, mieste galima aplankyti dolomitinę atodangą, geologinį gamtos paminklą. Tad pasirinkti šią temą kaip foną visai ekspozicijai regioninio parko direkcija turėjo realų pagrindą.
Įvyniojo į „dolomito drobę“
„Tema „Dolomito slėpiniai“ – labai paslaptinga. Per ją turėjome papasakoti Žagarės istoriją, atskleisti ir pristatyti jos lobius. Nusprendėme tarsi įvynioti dvaro patalpas į dolomito drobę, įrėminti vaizdus jį atitinkančioje spalvinėje gamoje“, – „Šiaulių kraštui“ sakė ekspozicijos idėjos autorė architektė Daina Lasauskienė.
Ekspozicijos lankytojus pirmiausia pasitinka Žagarės regioninio parko valdų karalius – taurusis elnias, nuo kurio reikalinga kryptimi nukreipia ant grindų išpieštos bronzinės gėlės. Tarsi pieva žengdamas rūmų svečias, eidamas iš salės į salę, gauna vis naują glaustą informaciją raštu, vaizdu, garsu.
Nuo istorijos iki žaidimų
Viena salytė skirta Žagarės įsikūrimui: jos raidą skirtingais šimtmečiais galima pamatyti erdviniame permatomame makete. Miesto schema kiekviename amžiuje apšviečiama, spustelėjus reikiamą mygtuką.
Čia pat Žvelgaičio kalno maketas, kur galima pačiam iš medžio detalių sukonstruoti pilį, o tuo metu ant sienos animaciniais vaizdais bus rodomos kovos su Livonijos ordinu.
Pasukus medinius malūno sparnus ant jų galima perskaityti Žagarės malūnų istoriją, o gamtos lobių kambaryje jau teks „pamankštinti“ smegenis, pasirenkant vieną iš galimų trijų atsakymą. Jeigu jis bus neteisingas, žaidimą teks pradėti iš pradžios, nes bus panaikinti ir iki buvę teisingi pasirinkimai.
Medžiotojų kambarėlyje, kur įeinančius pasitinka šuns lojimas, vilkų staugimas ir kiti gamtos garsai, išdėstyti Žagarės medžiotojų būrėlio trofėjai. Toliau – dvaro savininkų – grafų Naryškinų giminės medis ir dvaro rūmų ponų rūbai, kuriuos galima pasimatuoti priešais čia pat stovintį veidrodį. Siūloma ir iš detalių kaip dėlionę sudėstyti dvaro rūmų ansamblio atvaizdą. Tyrinėjimų laukia Žagarėje gausiai gyvenusios tautos: žydai, latviai, vokiečiai, romai.
Mįslės ir pamokos
Ekspozicijoje daug mįslių, į kurias duoti atsakymai atsiveria ne iš karto, tad galima paspėlioti, kodėl prie Švedpolio šaltinio kabo bokalas. Pasirodo, jo vanduo XIX amžiuje buvo naudojamas Kunsmano bravore, gaminant alų.
Psirtatomi amatai, pateikiama įdomybių iš Žagarės dvaro teismų knygos. Pasirodo, žmonės senais laikais mėgę bylinėtis. Štai, vienas vyras į teismą kaimyną padavęs dėl pavogotos kepurės. Dėl kepurės bylnėjęsi ir tėvas su sūnumi.
Ekspozicijoje pasakojama apie dolomitą, retus augalus, Tyrelio pelkę. Yra ir kaliausių kambarėlis, ir žagarietiškos šnektos klasė, kur galima paskaityti vietine kalba užrašytų pasakojimų, posakių, o ekrane išvysti senolius, kurie į lankytoja prabyla gyvai sava tarme.
Pasak Žagarės regioninio parko direktoriaus Mindaugo Balčiūno, ekspozicija yra didžiausia tarp parkų, o savo fondais – ir tarp nacionalinių Lietuvos parkų.
Kūrė rimta komanda
2013 metais Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo techninį projektą Restauratorių sąjungos mokslinė metodinė taryba kultūros vertybių kategorijoje už tyrimų ir projektavimo darbų kompleksiškumą pripažino geriausiu šalyje (Projektavimo įmonė: UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Projekto autoriai – Saulutė Domanskienė ir Regina Smilgevičiūtė).
