Seimas pradėjo svarstyti finansų ministro Rimanto Šadžiaus pristatytą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-2627) ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais siūloma apriboti atsiskaitymus, kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais.
Teikiamais projektais siekiama drausti atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 5 000 eurų, kai tarpusavyje atsiskaitytų fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla, ir sumomis, viršijančiomis 3 000 eurų, – kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla.
„Priemonė yra veiksminga vykdant šešėlinės ekonomikos prevenciją, nes galima įvardyti bent keletą ūkinės veiklos sričių, kur tikrai cirkuliuoja, ir tą mato mūsų teisėsaugos institucijos, didžiulės sumos grynųjų pinigų. Pradėčiau vardyti turbūt nuo maisto pramonės ir žemės ūkio produktų perdirbimo, kur supirkimas vykdomas už grynuosius pinigus. Kita sritis – miško, medienos supirkimas, trečia, kaip pavyzdys, sritis, galėtų būti prekyba naudotais automobiliais, kur taip pat yra didelė teisėsaugos institucijų vertinimu šešėlio pasireiškimo rizika. Dar viena sritis yra nekilnojamojo turto operacijos,“, – kalbėjo finansų ministras.
Šis apribojimas nebūtų taikomas atvejams, kai asmenys atsiskaitytų ar atliktų kitus mokėjimus grynaisiais pinigais per bankus ir kitus mokėjimo paslaugų teikėjus (pvz., valiutos keityklose keistų grynuosius pinigus; įneštų grynuosius pinigus į pinigus priimančius bankomatus; įneštų grynuosius pinigus mokėjimo paslaugų teikėjui, kad mokėjimo paslaugų teikėjas atliktų šių pinigų pervedimą kitai sandorio šaliai), jeigu tokių operacijų metu būtų nustatoma klieno tapatybė.
„Esant atvejų, kada neįmanoma atsiskaityti, įstatymas leidžia atsiskaityti grynaisiais, bet turėtų būti informuojamas mokesčių administratorius“, – pabrėžė R. Šadžius. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekte nustatoma, kad asmeniui galėtų būti netaikomi apribojimai atsiskaitymams, kitiems mokėjimams grynaisiais pinigais, jeigu atsiskaitymai ir kiti mokėjimai tarp asmenų negrynaisiais pinigais negalėtų įvykti dėl to, kad atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia savo paslaugų, jeigu apie tai Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka būtų informuotas mokesčių administratorius.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, teikiamais projektais siekiama mažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai, didinti kontrolės efektyvumą ir galimai neteisėtų sandorių atsekamumą, didinti įmonių finansinę drausmę, finansinių operacijų skaidrumą ir patikimumą, mažinti galimybes išvengti ar sumažinti mokestines prievoles, užtikrinti atsiskaitymų saugumą. Dabartinis teisinis reglamentavimas įteisina praktiškai neribotus asmenų tarpusavio atsiskaitymus, kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais.
Po pristatymo už naujas nuostatas balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 44 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 14 d.
