Namas, už kurio šildymą, elektrą ir vandenį nereikia mokėti jokių mokesčių – ne viduramžių laikai ir ne ateities eksperimentai. Tai, jog šiandien galima gyventi name, kurio sąskaitos už šildymą ir elektrą yra lygios 0 eurų, bando įrodyti kartu su mokslininkais bendradarbiaujantis Eugenijus Kovalkovas.
Jei pastatas išlaiko sandarumo egzaminą, o jo šiluminiai parametrai bei inžinerinės sistemos atitinka specialius ES direktyvų reikalavimus, jam suteikiamas aukštos energetinės klasės A ar A+ sertifikatas. Kol kas Lietuvoje tokius namus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, bet jų gyventojai pripažįsta, jog ekonominė nauda viršijo lūkesčius:
didesniam nei 150 kv.m ploto namui apšildyti žiemos mėnesį pakanka vos į 10-15 eurų. Tad ar įmanoma ir taip neįtikėtinus kaštus sumažinti dar labiau?
Lietuvos NT rinką išjudins A+ klasės namai
Tikriausiai neturėtume tiek galvos skausmo dėl šildymo sąskaitų, jei šiluma nebūtų linkusi „pabėgti“. „Vieningo atsakymo, kaip dažniausiai iššvaistoma šiluma, nėra. Šiluma išeina pro langus, sienas, stogą. Tiksliau galima nustatyti tik atliekant specialius sandarumo testus, kurie privalomi aukštos energetinės klasės namams“, – sako KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojas Karolis Banionis.
Kad namui būtų suteiktas aukštos energetinės klasės sertifikatas, pastatas privalo atitikti griežtus statybų reikalavimus: reikalingas rekuperacinės sistemos įrengimas, privalomai atliekami sandarumo tyrimai. Vis tik, tokie namai statytojams nemenkas iššūkis. „Statybininkams yra saugiau statyti taip kaip jie įpratę, o aukštesnės kategorijos būstai reikalauja ne tik didesnių investicijų, bet ir žinių, stiprios darbų priežiūros bei papildomo darbo“, – aiškina NT būsto brokerė Laura Venckūnaitė.
Nors rinkoje namų, turinčių B energinę efektyvumo klasę, pozicijos dar tvirtos, aukštos A energetinės klasės namų paklausa itin sparčiai didėja. „Netrukus Lietuvoje iškils ir pirmieji A++ klasės namai, kuriems keliami dar griežtesni reikalavimai – daugiau nei pusė namo energijos sąnaudų šildymui turi būti panaudota iš atsinaujinančių energijos šaltinių: saulės fotoelementų, vėjo jėgainių ar hidroelektrinių“, – rinkos pokyčius prognozuoja mokslininkas.
Energetiškai nepriklausomas namas – misija įmanoma
Kad saulės fotoelementai gali tapti pagrindiniu pastato energijos šaltiniu Lietuvos geografinėje platumoje, abejonių nebelieka. Jau nuo pavasario mažųjų saulės jėgainių šeimininkai galės mainytis energija su elektros tinklų tiekėjais: „Jei vasaros metu sugeneruojamas elektros perteklius, žiemos metu šeimininkas gali sulyginti šį perteklių, iš tinklų gaunant elektrą nemokamai. Vadinasi, sunaudojamas sąnaudas šildymui gali visiškai padengti ant stogo sumontuoti saulės fotoelementai“, – teigiamas perspektyvas nemokamam šildymui brėžia Kaune statomų „Ateities namų“ projekto vystytojas E. Kovalkovas.
Tokia sistema padengs aukštos energetinės klasės namo elektros energijos poreikius: aeroterminei šildymo ir rekuperacinei sistemoms, taip pat gyvatukams, namo apšvietimui ir kitiems buitiniams prietaisams. Jei prie namo įrengtas vandens gręžinys, komunalinių mokesčių, išskyrus šiukšlių išvežimą ar telekomunikacijos paslaugas, tiesiog neliks.
ES direktyvų pateiktus sandarumo bei statybų techninius reikalavimus atitinkantis namas, kurio didžioji dalis energijos bus gaunama iš ant stogo sumontuotų fotoelementų, pretenduos tapti pigiausiai išlaikomu namu visoje Lietuvoje.
Pirkėjai žengia vienu žingsniu į priekį
Nekilnojamojo turto brokeriai žada, jog energetiškai efektyvių namų rinkos gyvėjimas nuolat didės, mat šiandieniniam pirkėjui svarbūs ne tik faktiniai skaičiai, bet ir pirmųjų gyventojų patirtis bei atsiliepimai. Tiesa, statytojai teigia, kad pirkėjams vis dar trūksta brandos, nes daugelį pirkėjų dar baido naujos technologijos, pavyzdžiui, tai, jog name nėra tradicinio „pečiaus“.
Kuo aukštesnė namo energetinė klasė, tuo jo savikaina didesnė. Tačiau kol kas matoma tendencija, jog A+ kategorijos namai labai nedaug skiriasi nuo B klasės, mat kur kas didesnę įtaką kainai turi būsto vieta. „Aukštesnio energetinio efektyvumo namas (lyginant analogiškus namus panašioje vietoje) kainuoja tik iki 10 proc. brangiau”, – sako L. Venckūnaitė – „Be to, perkant būstą visuomet reikia nepamiršti ir jo likvidumo. Pirkėjai, pasirinkę aukštesnės energetinės kategorijos būstą, visuomet būna vienu žingsniu priekyje. Jei po kelių metų prireiktų būstą parduoti – jis nebūtų nuvertėjęs ir būtų patrauklus rinkoje.“
be apsvietimo, be sildymo, be vandens, tuoletas budeleje. Ir saskaitos 0.:))
Bet straipsnyje siūlomas geresnis būdas.
Kaip čia pažiūrėjus. Kuo sudėtingesnė technika, tuo didesnės priežiūros jai reik, t.y. jei sąskaitos už suvartojimą 0, tai už priežiūrą tikrai bus didesnės už jį bet kokiu atveju.
Deja, sąskaitos visada bus daugiau už 0 – VMI savo sąskaitas pateikinės už žemę ir namus (kada tai bus tik laiko klausimas) 🙂
Melas. Meluojama tiek kalbant apie pinigus, tiek apie ekologiją. Jei jau norima įtikinti, kad neteršiama aplinka, tai į viską turi būti žvelgiama per “nuo lopšio iki lopšio” principą. Kaip ir kur išgaunamos žaliavos, kokiu atstumu transportuojama? Kas, kaip ir kur, pvz., grynina silicį saulės elementams? Kur ir kaip gaminama akmens vata, variniai laidai ir vamzdeliai? Ir t.t. ir pan., iki pat galo, kai viskas atidirba ir reikia perdirbti akumus, plastiką, metalus ir pan. Pabandykit bent teoriškai įvertinti visų tų procesų co2 išmetimus, ir bus visiškai aišku, kad ekologija ir nulinė tarša yra tik eilinis, miesto vartotojui skirtas mitas.
Tas pats su pinigais. Bet koks technologiškai tobulesnis projektas sumažina būsto eksploatavimo išlaidas, nors irgi ne visada, bet įrengimo ir priežiūros kaina išauga dešimtis, o neretai ir šimtus kartų.
Tiesiog taip jau yra, tokie fizikos dėsniai.
Labiau panašu į kreivo proceso organizavimo dėsnius.
Brokeriai siūlo tai, kas name yra geriausia, natūralu, kad pabrėžia tokius dalykus, kaip maži šildymo kaštai, o, kad energetiškai efektyvių namų rinka gerės, nes visi nori visko ko geriausio sau ir savo ateičiai.