Šią savaitę teko bendrauti su Lietuvoje atostogaujančiais rusais ir baltarusiais. Lyg tyčia tai buvo kultūringi, nestandartiniai, politinei daugumai nepriklausantys žmonės. Štai penkiasdešimt ketverių metų maskvietis Vasilijus su nuoskauda pripažino, jog tikriausiai jam savo šalyje normaliai pagyventi jau nebeteks. Ne mažiau tikėtina, kad nuo šiol ir užsienyje jis atostogaus gerokai rečiau. Lyg nujausdamas kilsiančią krizę už dabartines šeimos atostogas Lietuvoje jis sumokėjo dar rugpjūtį. Rubliui nuvertėjus dolerio ir euro atžvilgiu, dabar už šias atostogas tektų pakloti beveik 30 proc. daugiau. Taip ir pasakė: „Pagyvenome šiek tiek kaip žmonės, tačiau žmonėmis taip ir netapome.“
Rusijos kompanijoje Minske ekonomiste dirbanti Natalija prakalbo apie laiko mašiną: „Kažkas paprašė sugrąžinti ikikrizinius 2007-uosius, tačiau apsiriko, ir laiko mašina mus nukėlė į 1998-uosius, kai Rusijoje buvo paskelbtas defoltas.“ Šįmet Rusijos rubliais mokamas Natalijos atlyginimas realiai sumažėjo daugiau nei 40 proc. Kodėl? Juk dar prieš savaitę Rusijos prezidentas viešai pademonstravo ekonomikos „išmanymą“ – jo nuomone, Rusijos rublio vertės sumažėjimas Rusijai esą bus naudingas, juk už eksportuotą naftą Rusija gauna tiek pat dolerių, tačiau daugiau rublių.
Lieka tik stebėtis, kad nė vienas televizijos laidoje dalyvavęs ekonomistas kvailystę pasakiusiam prezidentui nepriekaištavo. Štai palyginti gerai uždirbančio Vasilijaus atlyginimas per metus nepasikeitė, tačiau maisto produktams dabar jis turi skirti didesnę jo dalį. Įmanoma mažiau išleisti drabužiams, buities prietaisams, bet maistui ne. Todėl ypač pablogėjo pensinio amžiaus žmonių finansinė padėtis – pensijos, skaičiuojant tvirta valiuta, sumažėjo nuo 800 iki 360 Lt per mėnesį. Kodėl mums, lietuviams, turėtų rūpėti šie duomenys?
Todėl, kad net jeigu Kremlius dabar nuspręstų atverti sienas maisto produktams iš ES, daugelio produktų eksportuoti jau neapsimokėtų. Paprasčiausiai rusams jie būtų per brangūs. Be to, dabartinė finansinė krizė Rusijoje labai skiriasi nuo 1998-ųjų krizės. Skirtinga ji ir mums, ir rusams. Ar prisimenate, kaip aštuntosios Lietuvos Vyriausybės vadovas tada aiškino, kad Lietuva dėl krizės Rusijoje nukentės minimaliai?
Nukentėjome maksimaliai, nes 1998-aisiais daugiau nei 50 proc. Lietuvos ekonomikos dar buvo susieta su Rusija. Ar nukentėsime dabar?
Nuostolių patirsime, tačiau tikrai mažiau nei prieš 16 metų, nes per šiuos metus ekonominiai ryšiai su Rusija susitraukė lyg šagrenės oda. Ir toliau traukiasi ir trauksis. Tačiau nuostoliai bus dideli, nes šį kartą krizė Rusijoje ne tik bus gilesnė, bet ir ilgiau truks. Kodėl taip manau? Todėl, kad 1998-aisiais Rusijai pagalbos ranką ištiesė ES ir JAV. Dabar niekam net į galvą neateina mintis siūlyti pagalbą, net neketinama atšauti įvestų sankcijų. Daugelis spėlioja, kodėl Rusija neišveda savo samdinių iš Ukrainos? Kai kam Lietuvoje ir daugeliui Briuselyje vis dar atrodo, kad tokiu atveju tarp Rusijos ir Ukrainos įsivyrautų taika, o ES ir JAV pradėtų švelninti sankcijas. Neįsivyraus. Gal europiečiai ir susitaikė su Krymo aneksija, gal ir daugelis rusų galvoja, kad nutilus patrankoms Donbase ukrainiečiai nuris karčią piliulę.
Štai Rusija 1954-aisiais padovanojo Ukrainai Krymą, o dabar, pažeisdama tarptautines sutartis, nusprendė dovaną atsiimti. Bendrauju su ukrainiečiais ir žinau, kad jie niekada nesusitaikys su Krymo praradimu. Šį mano įsitikinimą stiprina ne tik tai, kad Ukraina sparčiai ginkluojasi. Štai praėjusią savaitę Rusijos prezidentas viešai prasitarė padaręs klaidą, kad prieš metus nepagelbėjęs tuometinei Ukrainos valdžiai sutriuškinti Maidano. Yra dar viena Kremliui labai nepalanki aplinkybė. Kai tik Donbasas bus išlaisvintas, Ukraina į pagalbą pasikvies tarptautines karo nusikaltimų komisijas. Luhanske, Donecke ir jo apylinkėse bus atkasami samdinių iš Rusijos užkasti kapai, namų rūsiai. Patikėkite, pasaulis nustėrs, kai tos komisijos paskelbs tyrimų duomenis. Ir tai bus nuosprendis ne tik teroristams, bet ir juos palaikiusiam Kremliui.
Todėl drįstu prognozuoti, kad eksporto planus į Rusiją reikėtų atidėti mažiausiai dešimtmečiui. Rusija bus pasmerkta ilgai trunkančiai izoliacijai, nebent įvyktų stebuklas ir Rusijoje pasikeistų valdžia. Tačiau labiau tikėtina, kad rusai, gal jau ne taip entuziastingai, V.Putiną išrinks dar vienai kadencijai ir jis prezidentaus iki 2023-iųjų, kai jam sukaks 76-eri. Žinoma, jeigu parankiniai nenuvers senstančio ir jėgas prarandančio vedlio. Tokią nuojautą jau dabar demonstruoja buvę paklusnūs jo pavaldiniai – Baltarusijos ir Kazachstano prezidentai, viešai aptardami ateitį be Rusijos ir apsilankydami Kijeve.
Albinui Čaplikui belieka primint,kad rusai lig šiol gyveno kone dvigubai geriau nei lietuviai. Susitraukus jų gerbūviui, jie gyvens prastai – jau panašiai kaip lietuviai.
Iki šios krizės ” standartinis” atlyginimas Kaliningrado sr. būvo15000 rub. (300eur.) .Minimalus 6500rub. (130 eur.) Maisto produktų bei dauguma pramoninių prekių kainos žymiai( apie 1,5-2 k.) didesnės nei Lietuvoje.Kur Tamsta matote tą “dvigubai geriau”?Na gal esate oligarchas ir lyginatės su jų . Tada ” dvigubai geriau” būs tikrai per kuklus palyginimas.
Na, paukšteli, o kur argumentai ir faktai? Tavo teiginys laužtas iš piršto arba pasiskolintas iš Latvių g…
Na Čaplikui reikėtų labiau pasidomėt istorija: Krymą Ukrainai Rusija nepadovanojo – iš Ukrainos paėmė lygiavertę pagal plotą Taganrogo sritį. Be to, iki perduodant Ukrainai, Krymas buvo tiesiog nederlinga sausa stepė, tuo tarpu Taganrogas – tai juodžemio zona. Ir dar – visą Krymo infrastruktūrą už savo pinigus ( o ne iš sąjunginio SSSR biudžeto) pastatė po 1954 m. Ukraina.
Jei apie Krymo neseną “istorija” – praeitį , siūlau pasijieškoti žinių – tarptautiniam ryšių tinkle “internet”. Youtube. ru. Jielcino laikų ministeris Poltoraninas pasakoja apie Krymo pardavimą Amerikai, apie žydų valstybės kūrimą Kryme ir dar daugiau..
Sutik, ruskių imperializmas visada gudriai perpintas su mesionizmu – ateina ruskis su polinkiu ką nors išvaduoti. Tai senas krikščionybės triukas.