Šeštadienis, 21 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

Bendruomenes suvienijo vaistažolės

Aušrinė Šėmienė, www.valstietis.lt
2014-05-29 11:17:37
1
Vaistažoles kaimo žmonės renka nuo neatmenamų laikų | valstietis.lt, R. Subačienės nuotr.

Vaistažoles kaimo žmonės renka nuo neatmenamų laikų | valstietis.lt, R. Subačienės nuotr.

Vaistažoles kaimo žmonės renka nuo neatmenamų laikų | valstietis.lt, R. Subačienės nuotr.
Vaistažoles kaimo žmonės renka nuo neatmenamų laikų | valstietis.lt, R. Subačienės nuotr.

Vaistažoles kaimo žmonės renka nuo neatmenamų laikų. Jomis gydo ir artimuosius, ir gyvulius. Kai kurie žoliavimą pavertė verslu, o penkios Pagėgių krašto bendruomenės įsitikino, kad gamtos turtai, senolių patirtis ir bendra veikla gali suvienyti kaimynus.

Nepabūgo pradėti

Dar visai neseniai mokslininkai ragino rinkti ir auginti vaistinguosius augalus, nes didžiąją dalį Lietuvos rinkos užima atvežtinės vaistažolės iš Kinijos, Lenkijos. Tačiau daugelis į vaistažolių ir prieskonių auginimo verslą nėrusių žmonių nusvilo rankas: surinktų ir išdžiovintų vaistingųjų augalų supirkimo kainos juokingai mažos. Dabar ramunėlių ir mėtų laukuose vėl auga javai.

Tačiau tokia kaimynų patirtis – nė motais: Mažojoje Lietuvoje, Pagėgiuose, susivienijusios penkios bendruomenės jau džiaugiasi šiųmečiu vaistažolių derliumi.

„Mūsų žemės labai turtingos. Pavasarį pievas užlieja iš krantų išsiliejęs Nemunas, tad net ūkininkams jų nereikia tręšti. O vaistažolės auga kaip ant mielių“, – teigė Kriokšlio bendruomenės pirmininkė Reda Tamašauskienė ir pridūrė: „Ant žemės guli pinigai, juos reikia tik pakelti.“

Nustojo sirgti

DSC_0614_largeVaizdingose Rambyno kalno apylinkėse, kvepiančiuose pušynuose ir laukinėse pievose bendruomenės ištyrė, kokie vaistingieji augalai auga aplink jų namus, kiek jų būtų galima surinkti. Virgilijus Skirkevičius ėmė jas mokyti atpažinti augalus, išmanyti vaistingąsias jų savybes.

„Gyvename kaime, atrodo, turėtume viską žinoti, betgi ne, – sakė Reda. – Aš baigiau medicinos mokslus, bet apie vaistažoles nedaug žinojau. O dabar išeinu ryte į sodą, prisiskinu garšvų, kiaulpienių, dar bananą įmetu. Išeina sveikas ryto kokteilis. Daug žmonių pas mus pradėjo sveikiau gyventi.“

„Mes išmokome rinkti žoles, geriam savo pačių pagamintas arbatas. Skanu ir sveika – šią žiemą neprireikė antibiotikų“, – antrino kolegei Natalija Stonienė. Į Pagėgius moteris atitekėjo iš Karaliaučiaus krašto. Dabar ji puikiai kalba lietuviškai ir yra aktyvi bendruomenės narė.

Užsidirbo teniso stalą

13_DSC_0201raoso_largeVaistažoles Pagėgių krašte renka apie 20 žmonių. Darbymečiu pasitelkiama ir daugiau. Pirmais metais, anot Redos, dauguma rinkėjų buvo vyresni, o dabar – jaunimas. „Visus juos pažįstame, žinome, kas jie tokie, kaip gyvena. Be to, tie žmonės privalo turėti sveikatos pažymėjimus, juk dirba su maisto produktu“, – teigė moteris.

Rinkti vaistažoles žmones skatina ir pinigai. Turimo projekto lėšos leido bendruomenėms su rinkėjais atsiskaityti iš karto ir gerokai dosniau, nei jiems moka vaistažolių fabrikai. Pavyzdžiui, pernai viena mergina, rinkusi vaistažoles, užsidirbo per du tūkstančius litų. „Ateina pas mane penki jaunuoliai, kuriems po 15–17 metų, ir sako: „Mums reikia teniso stalo“, – pasakojo Reda. Bendruomenės pirmininkė pasiūlė jiems užsidirbti, tad visą vasarą jaunuoliai rinko vaistažoles, o rudenį nusipirko stalą. „Dabar jie žaidžia tenisą, užuot be užsiėmimo slankioję po kaimą ar dairęsi, ką nugvelbti, – džiaugėsi Reda. – Tai – puikus būdas mokyti jauną žmogų dirbti ir gauti pinigėlį.“

Padėjo mokslininkai

Vaistažolės reikia tinkamai išdžiovinti, kad jos būtų tikrai vertingos. Tai – didžiausia problema, kylanti daugeliui žoliautojų. Pagėgiškiams pagelbėjo mokslininkai: Aleksandro Stulginskio universiteto specialistai pagamino džiovyklą. Tai – namelis, kuriame yra dvi patalpos: vienoje yra svarstyklės, o kitoje stovi didžiulė metalinė spinta. Į ją storais vamzdžiais pučiamas šiltas oras. Orą šildo ant stogo stovinti saulės baterija.

Atidarai spintos duris, o ten – gausybė stalčių, kiekviename džiūsta vaistažolės. Spinta yra dviejų durų. Už vienų – vytykla. Ten pirmiausia sukraunamos žolės. „Į ją pučiamas apie 28 laipsnių oras, – pasakojo džiovyklos prižiūrėtoja Natalija. – Jei žoles iškart sukrautume į džiovyklą, jos sudegtų.“

13_DSC_019rasos3_largeĮ džiovyklą pučiamas 40 laipsnių oras. Nors džiovykloje yra drėgnomatis, geriausia, kai vaistažoles stebi žmogus. Natalija čia budi kone visą parą: stebi procesą, perkrauna žoles iš vienos spintos į kitą, išdžiūvusias sudeda į maišus. Didelė jos darbo dalis – suskaičiuoti, kiek svorio vaistažolės neteko džiūdamos.

Vienu metu pagėgiškių džiovykloje galima išdžiovnti apie 40 kg vaistažolių. Natalija sakė, kad kiaulpienių ar baltųjų notrelių lapai išdžiūva per porą dienų, augalai su kotukais – ilgiau. Kiek džius žolės, priklauso ir nuo oro lauke: saulėtą ir šiltą dieną tai vyksta greičiau. Vienu metu moterys stengiasi džiovinti vienos rūšies vaistažoles, kad jos nesusimaišytų.

Džiovykla stovi Vilkyškiuose, Vilkyškių pieninei priklausančio senovinio mūrinio namo kieme. Menka nuomos kaina ir saugu, be to, ir tinklais tiekiama elektra yra: juk reikia, kad džiovyklos kompiuteris, kuris reguliuoja temperatūrą, veiktų stabiliai. Be to, bendrovė bendruomenėms pažadėjo restauruoti seną pastatą ir atiduoti joms, kad ten būtų įrengtos fasavimo patalpos, galbūt ir parduotuvėlė.

Mokosi palengva

Pirmais metais pagėgiškiai tik mokėsi pažinti vaistažoles, tad surinko nedaug, o antrais – net dvi tonas. „Rinkome beveik viską, kas tuo metu žydėjo, tačiau paaiškėjo, kad kai kurių žolių negalime panaudoti, nes V.Skirkevičius jų neįdėjo į mišinius“, – juokėsi Reda. Parduoti jas fabrikams irgi nesiseka, nes už vaistažoles sumokėta kone penkiskart daugiau, nei siūlo supirkėjai. Be to, jie nori gauti iškart ne mažiau kaip toną.

„Šiemet truputį „stabtelėjome“ dar ir todėl, kad turime dar iš pernai likusių žolių“, – pridūrė Reda. Tad šiemet moterys kruopščiai apskaičiavo, kiek ir kokių žolių reikės. Žinoma, rinkėjams tokia „politika“ nelabai patinka.

Dabar bendruomenės renka per 30 rūšių žolių ir gamina net 32 rūšių arbatas. Jose – beveik visos Pagėgių apyklinkėse natūraliai gamtoje augančios vaistažolės. Tiesa, keletą (raudonėlių, medetkų, juozažolių, šaltmėčių, melisų) tenka užsiauginti: mat V.Skirkevičius jomis papildė mišinius.

Etiketes arbatoms sukūrė vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ administratorius Sigitas Stonys, o pavadinimus sugalvojo visi kartu: mat pagal įstatymus negalima ant maistinių arbatų rašyti, kad jos gydo, kokias ligas padeda gydyti ir pan. Tad atsirado arbata „Po sočių pietų“, kuri gerina virškinimą, o raminamųjų žolelių mišinys buvo pavadintas „Neimk į galvą“.

Planuoja ateitį

13_2737_largeProjektas šiemet baigtas įgyvendinti, bet pagėgiškiams gaila mesti tai, ką yra pradėję ir kiek padarę. „Sąžinė neleidžia viską sužlugdyti. Nors algų dar neužsidirbame, patiriame didžiulį dvasinį pasitenkinimą. Be to, dovanojame sveikatą kitiems, todėl plečiamės. Pradėjome važinėti po didesnes muges – šiemet buvome sostinėje, Kaziuko mugėje. Ruošiamės ir į Druskininkus: juk su jais mus sieja Nemunas. Su tenykšte bendruomene vykdome bendrą projektą: su vaistažolėmis važiuosime pas juos į miesto šventę, o jie – į Pagėgius atplukdys didžiulius būrius turistų“, – pasakojo Reda. Kito projekto lėšomis Pagėgių bendruomenė įsigijo laivą ir prieš Jonines siųs jį į Druskininkus.

Turi pegėgiškiai ir parduotuvėlę Vilkyškių centre, arbatas parduoda ir Turizmo informacijos centre, tiekia arbatinėms Tauragėje, Šiauliuose, greitai ir sostinės gyventojai galės paragauti Mažosios Lietuvos arbatų. „Tikime, kad Mažoji Lietuva, Pagėgių kraštas atsigaus, o mes su savo vaistažolėmis būsime prie to prisidėję“, – sakė Reda, kurios šaknys – ne Mažojoje Lietuvoje. Ją į šį kraštą atsivežė tėvai, jos vyras – tikras lietuvninkas. Sodybos, kurioje gyvena, kiemu jau vaikšto septintoji karta. Šalia, kaimelio kapinėse ilsisi visi proseneliai. Dabar bendruomenės suka galvą, kaip įdomiau supakuoti arbatas. Vikyškių bendruomenė įsigijo lazerinį spausdintuvą, kuris gali raižyti, tad čionykščiai žmonės jau bando pagaminti ir suvenyrines dežutes.

Šiemet laukus, kuriuose renkamos vaistažolės, pirmąkart apžiūrėjo „Ekoagros“ atstovai, taigi netrukus galėsime ragauti ekologiškos arbatos iš Mažosios Lietuvos. „Mes – ne verslininai, mes mėgaujamės. Tikimės, kad tarp mūsų visuomet bus tokių žmonių ir mūsų pradėta veikla nenuslops“,– sakė Reda, kol kas gyvenanti iš savo ūkio – 20 melžiamų karvių.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 1

    1. Ernis says:
      10 metų ago

      jhei norite daugiau suzinoti apie vaistazoles tai siulau kreiptis i efarma vaistine vilniuje – ten dirba tokia egle, kuri pati daug zino ir dar parduoda visokiu vaistazoliu is lietuvos ir is uzsienio

      Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Kleboniškių muziejaus klojime – intriguojančios „Velnio vestuvės, velnio ir laidotuvės“ | L. Prascevičiūtės nuotr.
    Kultūra

    Kleboniškių muziejaus klojime – intriguojančios „Velnio vestuvės, velnio ir laidotuvės“

    2025 06 21
    Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
    Lietuvoje

    Medalio atsisakiusį V. Tomkų Prezidentas išbraukė iš apdovanotųjų sąrašo

    2025 06 20
    Asfaltuota gatvė
    Lietuvoje

    Klaipėdoje bus išasfaltuota dar beveik 6 km žvyrkelių

    2025 06 20
    Nikosas Christodoulidesas ir Gitanas Nausėda
    Lietuvoje

    Prezidentas susitiko su Kipro vadovu

    2025 06 20
    Seimas | lrs.lt nuotr.
    Lietuvoje

    Birželio 25 d. šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis

    2025 06 20
    Kelio Vilnius–Utena atnaujinimas
    Lietuvoje

    Utenos keliams skirta daugiau lėšų

    2025 06 20
    Maistas, maisto ruošimas
    Lietuvoje

    Nemokamą maitinimą numatoma skirti visiems pradinukams

    2025 06 20
    Palangos oro uostas
    Lietuvoje

    Iš Palangos į Londoną lėktuvai kils 7 kartus per savaitę

    2025 06 20

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • Nukentėjusiems: apie Sukčiai atrado naują pinigų išviliojimo būdą
    • Nedalyvaujantiems apie Šįvakar – Rasos šventė Verkių parke
    • Klausimėlis: apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją
    • Beraščiai? apie R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Kleboniškių muziejaus klojime – intriguojančios „Velnio vestuvės, velnio ir laidotuvės“
    • Medalio atsisakiusį V. Tomkų Prezidentas išbraukė iš apdovanotųjų sąrašo
    • Klaipėdoje bus išasfaltuota dar beveik 6 km žvyrkelių
    • Prezidentas susitiko su Kipro vadovu

    Kiti Straipsniai

    Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

    Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

    2025 06 06
    Piniginė, pinigai

    Dėl sveikatos „priemokų įstatymo“ – kreipimasis į Seimą

    2025 06 04
    Masažas padeda atgauti jėgas

    Kad masažas padėtų, o ne pakenktų

    2025 05 17
    Vaistai | pixabay.com nuotr.

    Vaistai, keliantys didžiausią priklausomybės pavojų

    2025 05 16
    Kaip neperlenkti lazdos vartojant vaistus nuo skausmo?

    VLK: Gerėja gydymo galimybės, daugiau kompensuojama vaistų

    2025 05 08
    Alergija | pixabay.com, Cenczi nuotr.

    Negalavimas, apie kurį dažnai nesusimąstote

    2025 05 03
    Akys | pixabay.org nuotr.

    Pavasarinė akių alergija: kaip nepakenkti regėjimui?

    2025 05 01
    „Eglės sanatorija“ | sanatorija.lt nuotr.

    Sanatorinis gydymas – daugiau nei poilsis

    2025 04 26
    Š. Birutis susitinka su bibliotekininkais

    Kultūros ministras pabrėžė bibliotekų svarbą

    2025 04 24
    S. Nognienė. Eilėmis, muzikos akordais ir spalvomis „pražydo“ 21-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris | A. Andrulienės nuotr.

    S. Nognienė. Eilėmis, muzikos akordais ir spalvomis „pražydo“ 21-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris 

    2025 04 19

    Skaitytojų nuomonės:

    • Nukentėjusiems: apie Sukčiai atrado naują pinigų išviliojimo būdą
    • Nedalyvaujantiems apie Šįvakar – Rasos šventė Verkių parke
    • Klausimėlis: apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją
    • Beraščiai? apie R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?
    • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Žoze Manuelis Barozu | europarl.europa.eu nuotr.

    Jogailaičių Universiteto taryba atsisakė suteikti garbės daktaro titulą Ž.M. Barozui

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai