Vilniaus tarybos posėdyje šiandien pritarė naujo biokuro katilo įrengimui Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr.3 (VE-3).
Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, šis sprendimas yra parengtas su Vyriausybės atstovais ir atitinka Nacionalinės energetikos strategijos projektą.
Sostinės savivaldybė teigia, kad naujas biokuro katilas iki 22 proc. sumažins šilumos kainą Vilniuje.
„Įgyvendinus projektą vienos kilovatvalandės (kWh) kaina sumažėtų iki 18,4 cento ir būtų viena mažiausių Lietuvoje. Modernizavus elektrinę, net 70 proc. šilumos būtų pagaminta naudojant vietinį biokurą ir tik 30 proc. dujas, taigi tai leistų ženkliai sumažinti sąskaitas už šilumą“ – rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime.
Pavyzdžiui, 60 kv. m. būstui Vilniuje sąskaita už šildymą šalčiausiais mėnesiais sumažėtų daugiau nei 150 litų. Gyventojai kasmet mokėtų apie 150 milijonų litų mažiau už šildymą, taip pat būtų mažinamas elektros energijos importas į Lietuvą. Projekto vertė – 720 mln. litų, planuojama mažiausiai 60 proc. šios sumos – Europos Sąjungos parama.
Ne visi pritaria tokiam sprendimui
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Šešėlinės vyriausybės energetikos ministras Dainius Kreivys pažymi, kad šis savivaldybės tarybos sprendimas prieštarauja „Lietuvos energijos“ ir Vilniaus šilumos tinklų pasirašytam 2013 m. spalio 17 d. ketinimų protokolui, kuriuo planuota įvykdyti Vilniaus termofikacinės elektrinės TE-3 pertvarką į vietinį kurą arba naujos alternatyvios kogeneracinės jėgainės, kūrenamos vietiniu kuru, statybą. Pasirašant minėtą susitarimą dalyvavo pats Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Vilniaus miesto meras Artūrui Zuokas.
Be to, tarybos sprendimą pagrindžiančioje medžiagoje, kuri buvo pateikta savivaldybės tarybos nariams, nėra šio ypač didelės galios katilo statybos ekonominio ir techninio pagrindimo. Naujajame katile bus deginama medienos skiedra, nenumatant galimybės deginti kitas biokuro rūšis: miško atliekas, šiaudus, durpes. Nepateikta skaičiavimų, kaip tokio katilo veikla atsilieps biokuro kainai rinkoje ir kitų biokurą naudojančių jėgainių ekonominiam efektyvumui.
Taip pat nematome ekonominių vertinimų, kokio dydžio biokuro šilumos generavimo pajėgumų šiuo metu Vilniuje trūksta, įskaitant galimybę statyti atliekų deginimo įmonę, kuri veiktų ištisus metus ir užtikrintų visą šiluminę galią, kurios reikia užtikrinti šilto vandens ruošimą vasaros metu.
Pasak D. Kreivio, nors Vilniaus miesto savivaldybė ir planuoja projekto finansavimui pritraukti 60 proc. ES lėšų, tačiau atsisakius projekto su „Lietuvos energija“, kurį palaiko tiek premjeras, tiek Prezidentė, bei nesant jo ekonominio ir technologinio pagrindimo, sunku būtų tikėtis, jog ES parama bus suteikta.
„Tenka apgailestauti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos dauguma ir toliau proteguoja Prezidentės metiniame pranešimą įvardintą Vilniaus ir kitų miestų šilumos ūkius užvaldžiusią įmonių grupę, – pažymi D. Kreivys. – Premjero norėtųsi paklausti, kaip jis vertina savo koalicijos partnerių Darbo partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Vilniaus miesto taryboje balsavimą, kuriuo prieštaraujama ir jo paties, ir Prezidentės nuomonei bei toliau proteguojama neskaidria veikla pagarsėjusi viena įmonių grupė.“