Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode duris atveria NSO (Naturales Scientiae Omnibus – gamtos mokslai visiems) laboratorija, kurioje vaikai trumpam tampa mokslininkais, atlieka įvairius tyrimus ir eksperimentus. Ketvirtus metus veikiančios laboratorijos populiarumas vis auga.
“Siekiame patraukliai ir įdomiai pristatyti mokslininko kasdienybę jaunajai kartai, kartu su Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų, Kauno technologijos ir kitų universitetų dėstytojais, gamtininkais ir kitais specialistais kviečiame imtis naujų ir netikėtų tyrimų, – pasakoja Jurgita Bukšnienė, VDU botanikos sodo edukacijos specialistė, kuri veda dalį užsiėmimų – Sausio mėnesį išbandėme maisto magiją, aiškinomės, kaip augalai, gyvūnai ir žmonės yra prisitaikę išlikti, mokėmės atpažinti garsus gamtoje.”
Jaunieji mokslininkai taip pat sėmėsi žinių, kaip įamžinti gražiausias akimirkas gamtoje, ir išbandė fotografo amatą. Sužinojo, kaip neriasi vorai, kodėl šnypščia tarakonai, kaip įsirengti akvariumą ir auginti spalvingus mineralų kristalus, kokius pietus suruošti vabzdžiaėdžiui augalui, kaip atlikti įvairius bandymus iš kasdien naudojamų priemonių. Kartu su VDU profesoriumi Gintautu Kamuntavičiumi “vaikščiojo” po žvaigždėtą dangų ir t.t.
Didelio vaikų susidomėjimo sulaukė užsiėmimai apie maistą. Viename jų jaunieji tyrėjai virė “valgomą stiklą”, paprasčiau tariant – karamelę. Jie ne tik išmoko pasigaminti šio gardėsio, bet ir sužinojo apie jo sudėtines medžiagas, jų naudą ir galimą žalą. Kitame užsiėmime jaunieji tyrėjai nagrinėjo įvairių skysčių – aliejaus, indų ploviklio, sirupo, medaus, kondensuoto pieno ir kitų – chemines savybes ir gamino neįprastus “skysčių pyragus”. Ne mažiau vaikams patiko gaminti ir valgomuosius guminukus ir sužinoti, kas bendro tarp jų ir odos sudedamųjų dalių.
Anot profesorės Vidos Mildažienės, VDU Kauno botanikos sodo direktorės, visame pasaulyje botanikos sodai veikia ne pasyviai pristatydami visuomenei botanikos kolekcijas, bet pateikdami patrauklias interaktyvias edukacines programas, todėl nuspręsta įkurti specialią laboratoriją ir pritaikyti šią praktiką Lietuvoje.
“Laboratorijoje sulaukiame vis daugiau smalsių vaikų ir jaunuolių, dalis jų dalyvauja beveik visuose užsiėmimuose, – džiaugiasi edukacijos specialistė. – Aktyviausi 1–7 klasių mokiniai, tačiau mokslininko duonos paragauti užsuka ir vyresnių klasių jaunuoliai, studentai, dėstytojai. Patys mažiausieji atvyksta ir bandymus atlieka su tėveliais, seneliais.”
J. Bukšnienės teigimu, tokie užsiėmimai, kai vaikai ir jaunuoliai “prisiliečia” prie mokslo praktiškai, žadina jų smalsumą, įkvepia naujiems ieškojimams ir atradimams. Be to, anot pedagogų, po jų vaikai aktyviau dalyvauja pamokose, pagerėja mokymosi rezultatai.
Jau pustrečių metų NSO laboratorija veikia pagal projektą “Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas”, kurį vykdo Lietuvos mokslų akademija kartu su partneriais. Vienas jų – Vytauto didžiojo universitetas. Pagal šį projektą taip pat sukurtas penkiolikos vaizdo reportažų ciklas “Mokslas iš arti”, leidžiamos garsių užsienio autorių mokslo populiarinimo knygos, surengtas mokslo populiarinimo priemonių konkursas ir t.t.
Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas vykdomas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto “Tyrėjų gebėjimų stiprinimas” priemonę “Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas”.
