Kas jums primena Baltijos kelią ir 1989-uosius? Gal turite trispalvę, Sąjūdžio ženkliuką, žemėlapį, mašinėle spausdintą kvietimą, troleibuso talonėlį, nešiojamąjį radijo aparatą, sudžiovintą gėlytę, dienoraščio įrašą, tautinę juostelę ar žaisliuką, kurį laikėte rankose tą atmintiną dieną? O gal nuotraukų, kuriose stovite susikabinę rankomis Baltijos kelyje arba užstrigę pirmoje Lietuvoje automobilių grūstyje? Visi šie suvenyrai yra svarbūs dokumentai, padedantys įamžinti unikalų istorinį įvykį, kurio dalyviai tuo metu buvome. Nes tai mes kūrėme istoriją.
Baltijos kelias buvo didžiausia taiki demonstracija istorijoje, kuri tęsėsi 600 km ir kurioje dalyvavo apie 2 mln. žmonių. Tai taip pat buvo ypatinga paprastų žmonių akcija, kurią UNESCO įrašė į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.
Europos skaitmeninės bibliotekos, muziejaus ir archyvo „Europeana” naujas projektas „Europeana 1989” rugpjūčio mėnesį Baltijos šalyse organizuoja prisiminimų surinkimo dienas. Lietuva – pirmoji stotelė, kurioje surinkimo dienos vyks rugpjūčio 9–10-ąją Lietuvos Respublikos Seimo II rūmuose ir rugpjūčio 13-ąją Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje. Lietuvos gyventojai kviečiami atnešti nuotraukas ir daiktus, susijusius su Baltijos keliu, kurie čia pat bus skaitmeninami ir keliami į interneto tinklalapį www.europeana1989.eu.
„Europeana 1989” siekia ne tik skaitmeninėje laikmenoje išsaugoti atmintinus dalykus, bet ir atkurti Baltijos kelią internetiniame žemėlapyje. Tie, kurie dalyvavo Baltijos kelyje, kviečiami pridėti savo ar nufotografuoto atmintino daikto nuotrauką ir pažymėti tikslią savo buvimo kelyje vietą projekto interneto svetainėje.
„Tie, kas stovėjo Baltijos kelyje, tapo svarbių istorinių įvykių, pakeitusių Rytų Europos istoriją, dalyviais. Jūs turite kuo didžiuotis, ir mes esame laimingi, kad galime padėti jums surinkti bei išsaugoti svarbius prisiminimus”, – sakė „Europeanos” komunikacijos vadovas Džonas Purdeijus (Jon Purday).
„Baltijos kelias yra vienas gražiausių įvykių Lietuvos kelyje į laisvę ir kartu nepaprastos žmonių brolybės apraiška. Tai dalykai, kurių visada stokosime, o šiandien gerokai stokojame. Tikiuosi, kad Lietuvos žmonės per projektą „Europeana 1989“ mielai pasidalys savo prisiminimais su ateities kartomis visame pasaulyje. Juk labai daug žmonių, kurie dalyvavo Baltijos kelyje, prisimena jį ir turi išsaugoję suvenyrų, atminimo ženklų. Tegul juos brangina, parodo vaikams, vaikaičiams. Tegul papasakoja”, – sakė projekto ambasadorius Lietuvoje prof. Vytautas Landsbergis. Pasak jo, net jei maža šių prisiminimų dalelė išliks ir bus perduota kitiems, ji bus reikšminga.
2014-aisiais pasaulis švęs 25-ąsias ypatingų įvykių metines, kai griuvo sienos ir Europa vėl susijungė. „Europeana 1989” siekia įamžinti 1989-ųjų įvykius, nulėmusius istorines permainas Lietuvoje, Baltijos ir buvusio Rytų bloko šalyse. Projektas šių metų gegužės mėnesį buvo pristatytas Varšuvoje ir iš žmonių nuotraukų, pasakojimų, filmuotos ar garso medžiagos siekia atkurti gyvybingą tų revoliucinių Europos įvykių paveikslą internete. Todėl visų prisiminimai yra svarbūs, siekiant atskleisti istoriją iš skirtingų požiūrio taškų. Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Prisiminimų surinkimo dienos
Mes nufotografuosime žmonių atmintinas vertybes, įamžintas 1989 metais. Galima atnešti nuotraukų, garso ir vaizdo įrašų, lankstinukų, laiškų, ženkliukų ir kitų atmintinų daiktų, kuriuos specialistų komanda padės nufotografuoti, užrašyti jų istoriją ir sukelti juos į interneto tinklalapį: www.europeana1989.eu
Originalūs daiktai bus tuoj pat grąžinti žmonėms.
Surinkimo dienų Baltijos šalyse tvarkaraštis:
Rugpjūčio 9–10-ąją, 10:00–18:00, Vilnius, Gedimino pr. 52, Lietuvos Respublikos Seimo II rūmai;Rugpjūčio 13-ąją, 10:00–18:00, Panevėžys, Respublikos g. 14, G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka;Rugpjūčio 23–24-ąją, 12:00–20:00, Ryga, Esplanados parkas, informacinis paviljonas „Ryga 2014“;Rugpjūčio 30–31-ąją, 10:00–18:00, Talinas, Tonismagi 2, Estijos nacionalinė biblioteka.
Tie, kas negali atvykti į prisiminimų surinkimo dienas, gali patys įkelti savo prisiminimus internetu. Tai labai paprasta. Tiesiog užsiregistruokite tinklalapyje www.europeana1989.eu ir įkelkite savo nuotraukas kartu su trumpu jas lydinčiu aprašymu. Nepamirškite pažymėti žemėlapyje tikslios savo stovėjimo Baltijos kelyje vietos.
Apie „Europeaną 1989“
2014 m. pasaulis švęs 25-ąsias neeilinių 1989 m. sukaktuves. Tai metai, kai griuvo sienos, ir Europos gyventojai vėl buvo sujungti. Projektas „Europeana 1989“ kviečia žmones iš visų šalių suskaitmeninti asmeninius užrašus, nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus, padarytus 1989 m. Būsimas rezultatas – įspūdingas archyvas dabarties ir ateities kartoms, kuriuo galima bus naudotis mokymuisi, asmeniniams interesams ir moksliniams tyrinėjimams. „Europeana 1989“ yra bendras vienuolikos institucinių partnerių, „Historypino“ ir „Europeanos“ fondo projektas.
Gorbačiovas tada pasakė, kad tai kelia grėsmę visai lietuvių tautai. Tai buvo netiesioginis grasinimas.
Panašų išgirdom dabar jau iš kito Centro – ES imsis sakncijų prieš visus, kas nesilaikys jos nurodymų. Suprask, pažeis žmogaus teises, suprask, neleis demonstruotis belyčiams.
Gal kada irgi internete prašys pasidalinti įspūdžiais “Kaip lietuviai savo teises nuo Briuselio gynė”.
Vengrija gina, ir ką Briuselis -yra pato būsenoje…Taigi čia ES ne prie ko…Lemia mūsų išrinkta valdžia…
Ar nereikės dar vieno Baltijos kelio? :)))
Po žydopederastų įvykdyto lietuvių tautos viešo apspjaudymo tai yra būtina, kad būtų visiems jiems perspėjimas.
Paskutinis, be to. 😉
Turiu daug nuotraukų, pažiūriu į laimingus veidus, į linksmus vaikus …. ir padedu atgal..Ne duosiu Briuselio propagandai – tai buvo mano Lietuva!
O ką daryt tam, kuris laimingas ir šiandien? Be milijonų, be dvaro, bet kasdien besidžiaugiantis gražėjančia Lietuva, gabiais vaikais, laisve reikšti savo pažiūras, diskutuoti, keliauti po pasaulį? Pažiūrėkit į Baltijos kelio nuotraukas – kokie suvargę žmonės, įtempti žvilgsniai, kokie skurdūs drabužiai ir kokie automobiliai stovi pakelėje… Laisvės proveržis buvo nuostabus, nepakartojamas, jis tapo gyvenimu – šviesiu, perspektyviu, ir tik apsigimęs pikčiurna gali to nematyti. Kaip prasigyveno kaimo žmonės (ne girtuokliai, žinoma), kaip pažengė mūsų mokslo tyrimai (slėnis “Nemunas”, vaistų pramonė, lazerinė fizika, informacinės technologijos). Brangieji bambekliai, juk komentarus visi rašome kompiuteriais, o skurstantis, kruopom su vandeniu mintantis žmogus jo tikrai neįsigis. Gal jūsų namuose yra tik laidinis telefonas, o garaže tebestovi “moskvičius”? Gal pamiršote talonus baldams, televizoriams, ūkiškam muilui? Mes gyvename puikiai. Pirmiausia todėl, kad esame laisvi ir saugūs – kas būtume be NATO, be ES? Ne šias sąjungas reikia kaltinti, kad smunka dorovė, įsivyrauja korupcija. Tai mūsų žaizdos, paliktos ilgų okupacijos metų. Kaip ir pyktis, atžarumas (prisimenate, kaip pardavėjos kalbėdavo su pirkėjais sovietmečiu?). Laimei, užaugo nauja karta, kuri nematė tų košmarų, yra atvira naujovėms, drąsi, veikli, atkakli. Tai jie pakeis valstybės veidą, o ne sugniuždyti nesėkmių, įpykę ant visko aplink, tik protestuoti ir niršti gebantys žmonės. Man nuoširdžiai gaila visų, ką kamuoja neviltis, įtūžis, kartais net paranoja. Gyvenkim, džiaukimės, mylėkim save ir kitus – pamatysit, nušvis akyse.
Pamiršai parašyti – kaip prasigyvenot jūs, žydai (ne apie judėjus ar jehudimus kalba). 🙂
Todėl ir šokinėji iš džiaugsmo, kad lietuviai bėga iš gimtosios šalies, kur dėl jūsų veiksmų jiems nebelieka vietos. 😉
Tikrai prasigyvenau. Iš darbo, atkaklaus ir įtempto. Jokių turtų nesukaupiau, bet gyvenu daug geriau negu sovietmečiu, kai inteligento alga buvo 140 rublių, o žieminis paltas kainavo 400, moteriški aulinukai – 70, o kooperatinis butas – visus 10 tūkstančių. Kadangi nevogiau ir “nekombinavau”, nelabai ką galėjau sau leisti. Dabar mano darbas įkainotas tiek, kiek jis vertas, ir pertekliaus nejaučiu, bet tikrai neskurstu. O tamsta, Tikralietuvi, nevalgęs sėdi? Tikrai nemanau.
Dėl mano veiksmų vejant lietuvius iš gimtinės labai susimąsčiau? Kuriuo būdu ir dėl kokių priežasčių turėčiau tai daryti? Mūsų šeimoje nėra nė vieno emigranto, gal jaunimėlis baigęs gimnaziją norės studijuoti užsienyje, bet tai jau ne emigracija, o mokslas. Beje, truputėlį aukštesnio lygio negu Lietuvoje, jei žinai kur ir ką nori studijuoti.
„Amelija“, jeigu eisi homoseksualiste, kadangi tik jus pati rašai :„Mes gyvename puikiai. Pirmiausia todėl, kad esame laisvi ir saugūs – kas būtume be NATO, be ES?“ – savo komentarus rašyk DELFI. Tai yra tiesa. Tik nusikaltėliai (gėjai, pedofilai ir t.t.)valdžioje gyvena laisvai ir saugiai, jų saugoja NATO ir ES. O toliau grynas MELAS. Neveltui straipsnis : A.Simanonytė. „Homoseksualizacijos schema: ką turėtume žinoti?“, peržiūrėta: 46850(!!); komentarų: 223! Tavo komentaras ir yra : „„Mums nesvarbu, ar mūsų teiginiai melagingi, ar ne. Jei ir melagingi, tai mes juos naudojame etiškai geram tikslui“. O „geras“ tikslas – gėjų sąjunga ir gėjų karinis blokas. Tarp kitko, aš manau- jeigu dabar butų „sovietai“, tai mes gyventumėm geriau(manau kaip „bulbašai“), o jums(gėjams) tikrai butu nekaip. O nuotraukų gėjams vis tiek ne atiduosiu(jose daug linksmų vaiku). O tu neklausk „O ką daryt tam“, o nešk(jei turi). 🙂
Vajė, Nepolitike, kaip negražiai mane išvadinai… Tiesiog bjauriai, įžeidžiančiai. Esu vienareikšmiai prieš bet kokius gėjų ir lesbiečių teisių gynimus, pasirašiau peticiją dėl tradicinės šeimos išsaugojimo, o Tamsta šitaip…
Nesu nei nusikaltėlė, nedirbu jokioje valdžios struktūroje – o tikrai man, mano šeimai, mano draugų ratui gyventi gera. Gera, nes nuo sovietų žiauriai nukentėjo mano seneliai ir tėvai, mūsų giminės. Tuos laikus galiu pavadinti siaubo, skurdo, persekiojimų, žmonių žeminimo tarpsniu Lietuvos istorijoje. dabar mes esam laisvi, jei Tamstai tas žodis ką nors reiškia. Ne vien pragyvenimo lygyje laimė, bet ir asmens teisėje laisvai reikšti savo nuomonę (net tokią vulgarią kaip Tamstos), išpažinti savo tikėjimą, balsuoti rinkimuose slaptai ir laisvanoriškai, protestuoti prieš valdžios sprendimus, būti tikram, kad tavo asmens teisės bus apgintos.
Kažin kur, ponia Nepolitike, atsidurtum sovietmečiu, šitaip išsikeikus prieš Kremliaus valdžią? Tarkim, darbe ar troleibuse?
Beje, nelemtąjį gėjų paradą, kaip įtariama, finansavo Rusija, kad parodytų pasauliui, kokie “homofobai” yra lietuviai, pirmininkaujantys ES. Toks Simonko gali dėl propagandos tėvą motiną parduoti, nė vieno normalaus žmogaus į tokį mėšlą neįtrauksi.
O NATO – šaunu, reiks – duos rusams į kaulus, kad tie ir Antrą pasaulinį pamirš…
Amelija ,jūs buržuazinė nacionalliberalė, o tokie kaip jūs ir veda Lietuvą į bedugnę
Liberale savęs nelaikau, bent jau lietuviškojo liberalizmo gerbėja. O dėl bedugnės… Nejaugi visokie Uspaskicho, Pakso ir pan. gerbėjai tiesia tiltą per bedugnę? Mano manymu, daugumos piliečių politinis brandumas yra paauglio lygio, todėl valstybėje ir turime, ką išsirenkame, o rinkėjams pasiūlome, ką patys “pasigaminame”.
Tokių kapitalizmo ir tuo pačiu nužmogėjimo šauklių pilna Lietuvoje. Tai ir užgrobtos paežerės ir pan.Jūs ginaiės įstatymu…Įstatymas yra niekalas palyginus su žmoniškumu ..
Jūs teisi dėl kitos dalies “visokie Uspaschiko ir Pakso gerbėjai gerbėjai yra paauglystės lygio ir kad mes patys kalti, kad jie tokie yra…Čia gryna tiesa, todėl ,kad tūlas lietuvis pasirenka stručio poza-as nieko negirdžiu ir nieko nematau, o po to aš paburnosiu ant valdžios. Daug bendrauju su kaimo žmonėmis, todėl manęs nestebina pvz. darbo partijos pergalė rinkimuose…Nors to kaimo tiek beliko…Tačiau Lietuvos žmonių apolitiškumas mane stebina .Jeigu mes nesikeisim iš vidaus ir nepropoguosim savo mąstymo viešai-viskas liks kaip buvę… lenkiškuose rajonuose-Šalčininkų ir pan…Lietuviai nusivylę ir pasimetę…Jų teisės neginamos vien dėl to, kad esi lietuvis…Valstybė valstybėje-.tai tikras tuteišių kraštas.Kas pakeis šią situaciją-ne Paksius ir ne Uspaskich, Tai tik lietuviško mentaliteto virsmo pasekmės .Mes turim valstybinį darbą-baimė, kad atleis…Ir tai, kad išgirstu nepriklausomoje Lietuvoje ir emigruokit visi nepatenkinti… Dabar yra kitas baubas-realus-nesiginčiju-gėjai!!! Užmirštam tą kraštą, gal kaip nors savaime integruosis..Nesiinteguos!!! Vyksta deintegracija !!! Penktoji kolona klesti Lietuvoje. Galim padėkot gėjams…
Nužmogėjimu laikyčiau būtent įstatymų nesilaikymą. Net Kelių eismo taisyklių.
O kadangi nesu užgrobusi jokios paežerės, tai ramiai padiskutuokim dėl Rytų Lietuvos ir gėjų. Teko dalyvauti vadinamųjų lenkiškų rajonų “atlietuvinime”. Vilniaus apskrities viršininku tuo metu dirbo a. a. Alis Vydūnas, prieškario kaimo mokytojų sūnus, kietas lietuvis. Iš apskrities lėšų jis pradėjo supirkinėti griūvančius kolchozų kultūros namus, kitus “nepaklausius” pastatus ir juose steigti lietuviškas pradines mokyklas. Vienoje jų dirbo mokytoja, savo noru atvažiavusi iš Kauno, sakykim, iš grynai patriotinių paskatų, savo dukrą leido į Šalčininkų lietuvišką vidurinę, o pati ėmėsi darbo iš peties. Buvusiuose kultūros namuose apskritis padarė tokią renovaciją, kad ir dabar gali pasidžiaugti: modernios klasės, interaktyvios lentos, žaidimų kambarys, sporto salė, baseinas, salytė renginiams. Kadangi lietuvių kalba valstybinė, tai ją turi mokėti kiekvienas dirbantis valdiškoje įstaigoje. Kaime darbo nėra, o čia reikia virėjos, valytojų, kūrikų… Mokytoja pasakė – priimsiu tik mokančius valstybinę kalbą ir vakarais mokykloje vedė lietuvių k. pamokas potencialiems darbuotojams. Apsižiūrėjo lenkai – jų mokykla privačiam name, jokių patogumų, ir pradėjo lėkt su prašymais priimti jų vaikus į lietuvišką mokyklą. Nutautę tėveliai prisiminė ir kilmę, ir kalbą. Buvo net pasikėsinimų niokoti tą mokyklą, bet apskrities valdžia davė patvarkymą reikalui esant patruliuoti pasieniečiams. kokius trejus metus vyko krašto repolonizacija. Bet po rinkimų valdžią užėmė brazauskiniai, A. Vidūną atleido, rado priežastį panaikinti mokyklos pavaldumą apskričiai (kad neatrodytų labai brutalu, tuo pačiu savivaldybėms Lietuvoje perdavė ir apskritims priklausiusias internatines mokyklas, vaikų globos įstaigas ir pan.). Lietuviškos mokyklos nebeliko.
Labai daug čia prirašiau apie vieną iš daugelio kelių, keliolikos žmonių galią keisti situaciją, darant viską apgalvotai ir su pasiaukojimu. Bet moralas toks – kas po pastarųjų Seimo rinkimų į koaliciją pakvietė Lenkų rinkimų akciją? Kodėl? Kurlink tai veda?
Apie gėjus parašysiu kitąsyk, bet sąsajos taip pat veda ne Vakarų, o Rytų link. Jų agresyvios savireklamos, šlykštaus darkymosi finansai kvepia tikrai ne eurais.
Ir pabaigai: mokytoja iš “atlenkėjusio” kaimo išvažiavo dėstyti lietuvių kalbos į Rusijos Krasnojarsko lietuvišką mokyklėlę. Dukra užaugo, gyvena Lietuvoj, turi šeimą.
Atsiprašau, vyko krašto depolonizacija.
„Vajė“, „Ale“, „Wau“ – tipiška homoseksualizmo išraiška. Nustok čia skleisti gėjų melą ir propagandą. Jog matai –pritarti nėra kam. …Nebent , parašysi savo „partnerius“ ir suorganizuosite „gėjų orgijos“. Gėjau, tavo „Kažin kur, ponia Nepolitike, atsidurtum sovietmečiu, šitaip išsikeikus prieš Kremliaus valdžią? Tarkim, darbe ar troleibuse?“- visiškai netinka. Jog tą valdžia Konstitucijos nepažeidinėjo( iki Gorbačiovo), gėjų „paradus“ nefinansavo(Kas dabar jūsų paradą, finansavo mes žinom), vaikų neprievartavo, žmonių, tuo labiau „liaudies“ atstovų, viešai ne žemino, ir negalėjo(pažiūrėk į LTSR BK). Valdžia dirbo (darbą) ir tik retkarčiais suvažiodavo į sesijos ir „sjiezdus“(suvažiavimus), deputatai valdiško transporto ir atskyrų deputatų butų neturėjo, įstatymai kas „naktį“ nesikeisdavo, teismai tikrai buvo „liaudiški“, kainas nesikeisdavo, už butus ir patarnavimus(elektra ir t.t.) juokingi mokesčiai, statomi butai, gamyklos ir t.t. , tai kodėl aš turėjau, tais laikas, vadinti ją nusikaltėliais? O kaip atėjo vakarų gėjų numylėtinis – Gorbačiovas ir prasidėjo „demokratinis“ piliečių dresiravimas(„demokratijos pamokas“)- visi darbe, troleibuse, gatvėse ir t.t. , garsiai pradėjo šnekėti – mafija valdžioje. Tai ir vėliau patvirtino „demokratizacijos“ įrankiais – atrankiai, „bananai“, vėliau „kastuvai“ ir ginklai. Tarp kitko dar 1967 m. aš vienam profesoriui per paskaitą, pasakiau tiesą – socializmas dar nepastatytas ir nebus pastatytas(Chruščiovas jau 1970 m. žadėjo komunizmą), kadangi viskas pradėjo brangti – duona, benzinas ir t.t. , o jog turi būti atvirkščiai. Na atvažiavo „dėdės“, iškvietė pas dekaną, pakalbėjo( įsitikino, kad aš ne prieš „tarybų valdžia“, paaiškino kad tai laikinį „sunkumai“ ir paleido. Aišku, du semestrus teko be stipendijos būti, … Va, taip, gėjau…….
Čia kaip supratau, keikūnas (ė) man rašė, tik mano sveiką seksualinę orientaciją supainiojo… Niekis, dažnas pagal save sprendžia, matyt kompleksiukas kažkur glūdi.
Svarbesnis kitas dalykas – Tamsta ilgiesi sovietmečio, ir tai jau žymė. Įdagas sąmonėje. Visos pagyros totalitarinei sistemai įskaitant teismus (gal primint S. Tamkevičiaus, N. Sadūnaitės, A. Terlecko bylas, KGB nužudytus kalbininką J. Kazlauską ir kunigą J. Zdebskį, nekalbant jau apie Tuskulėnų aukas, tremtį, partizanų išniekinimus) – baisaus komunizmo užkrato padariniai. Tamsta nešiojiesi virusą, vergo, duoneliautojo, kitaminčių persekiotojo virusą. Pats (-i) jau nebepagysi, bet stribų laikai praėjo, ir ne jie kurs Lietuvą. Ateina kita karta, užaugusi laisvėje, skirianti juodą nuo balto. Jie valdys valstybę, jie tam ruošiasi dalyvaudami politinėje veikloje, diskusijose, konferencijose, seminaruose, keliaudami po pasaulio forumus, studijuodami prestižiniuose universitetuose. Ištaisyti valdžios klaidas bus kam, nors privelta daug ir stambiai. Bet idėjos atsinaujinimui gimsta ne vakarykštės dienos raudotojų galvose, o pasaulio patirtį perėmusių, išsimokslinusių, drąsių ir atsakingų žmonių sprendimuose, jų siekyje dirbti Lietuvai. Laisvai ir demokratinei Lietuvai.
Na, gėjau su tavo melų, tai tik Amerikos „propagandą virti“. „Svarbesnis kitas dalykas – Tamsta ilgiesi sovietmečio, ir tai jau žymė. Įdagas sąmonėje.“ – taip aš ilguosiu, tik ne „sovietmečio“. Man reikia mano Lietuvos, už kurią aš kovojau ir balsavau referendume(LR Konstitucijos). Gėjų sugalvotas „sovietmetis“, „LSSR“ ir panašiai nepriimtinas dalykas. Jeigu vaikui davė vardą Povilas, tai niekas neturi teisės jį „perkrikštyti“ į „Paulą“, „Pavilą“ ir t.t. , to labiau po jo „mirties“. Taigi buvo LTSR. Tik gėjai, žmoniškumą, pagarba vyresniam, meilė tėvams, pagalba invalidams, žmonių saugumą ir t.t. , gali vadinti „totalitarizmu“. D.Kupelian „Blogio marketingas: kaip radikalai, elitistai ir pseudoekspertai parduoda mums korupciją kaip laisvę“. Bet šitą pamoka senai “įsisavintą“. Nereikia „gėjiškai“ suplakti viską į krūvą. Istorijos jums nelabai sekasi suklastoti – įvykių neištrinsi, net su Molotovo-Ribentropo „pagalba“. Per 50 m. Lietuvos istorijos(kaip ir kitų valstybių) buvo visko. Buvo dujų kameros, revoliucijos, buvo perversmai (Kazimieras Grinius), buvo tremtis, net vadovų(ekspremjeras Augustinas Voldemaras), buvo ir virš 20 tūkst. nužudyta civilinių žmonių(„partizanų“ darbas), ir vėl tremtis. Išvogti archyvai ir t.t. Bet manau ne apie tai kalbom. Ir Patackas, ir Terleckas ir daug, daug kitų, kalba, rašo – mums nereikia tokios Lietuvos, kur šeimininkauja gėjai, lenkai, pedofilai, narkomanai, rodomos nuogos šiknos kunigams, vaikams ir t.t. Ir tai tavo „laisvė“, o mums reikalinga konstitucinė Lietuva, o ne ….
Nesitikėjau skaityti tokių ATSILIEPIMŲ, kai stovėjau Baltijos kelyje . Jūs gal rinkitės kokiuose “drauguose” ir aiškinkitės apie GĖJUS
Išvažiavome tuomet iš Kauno zapuku vėliausiai už kitus. Visas Kaunas jau buvo išvažiavęs. Važiavome: aš, žmona, du vaikai, mama ir močiutė. Kelias, kai prisimenu, buvo 6 eismo juostų vienpusis 🙂 Jei reikėdavo ką aplenkti, tai rikiuodavausi nuo vieno kelkraščio į kitą, t.y. važiavau beveik grioviais. Mano moteriškės stabdė, kad visi tokie patys žmonės ir visiems reikia vienodai pakliūti į Baltijos kelią. Vėliau jos įsiaudrino ir lėkėme grioviais, kaip per lenktynes. Gėda pripažinti, bet atkarpos, skirtos Kaunui, nepasiekėme, mus maloniai priglaudė Kėdainiškiai. SUSIKIBOME RANKOMIS. Atgal grįžome ramiau. Prisimenu, naktį, kai gėrėme arbatą, tai mano kojos, po stalu, vis dar mindė greičio, stabdžio ir sankabos paminas.