Nors žiema dar niekaip nepasiduoda ir kai kur naujo sniego dangos storis siekia 20 centimetrų, per Velykas jau sugrįžo pirmieji baltieji gandrai. Juos buvo galima pamatyti pamaryje, prie Žuvinto, Ukmergės rajone, prie Vilniaus ir daugelyje kitų vietų. Vienur šie paukščiai stypsojo savo apsnigtuose lizduose, kitur braidė upeliuose ar patraukė į atliekų sąvartynus. Tuo, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus, neturėtume stebėtis, nes savo kelionių į žiemavietes ir iš jų metu gandrai neretai maitinasi tokios vietose.
Šiomis dienomis Aplinkos ministerijos specialistai sulaukia daug susirūpinusių gyventojų skambučių. Žmonės klausia, kaip galėtų padėti sugrįžusiems ir žiemą radusiems gandrams, teiraujasi, ar juos reikia lesinti, ar sugauti ir laikyti uždarius.
„Gandrai sugrįžo į namus, todėl iš jų nesitrauks net kęsdami šaltį ir alkį. Jų gaudyti tikrai nereikia, nes taip paukščius tik baikštinsime. Kita vertus, tokia prievarta gniuždytų gandrus, pažeistų jų įpročius“, – sako Selemonas Paltanavičius. Juos galima paimti ir laikyti nešildomoje patalpoje tik tokiu atveju, jeigu paukščiai nusilptų. Tokiam gandrui būtinas kibiras su vandeniu ir lesalas – virtos bulvės, kapota žalia mėsa, žuvis. Maisto neturi būti daug, nes permaitinus paukštį jam pakenkiama. Būtina žinoti, kad gamtoje gandrai pasižymi ypač geru apetitu.
Jeigu kyla abejonių dėl paukščio sveikatos būklės, jį reikia parodyti veterinarijos gydytojui. Sužeisti, tikrai sergantys paukščiai gali būti perduoti Gyvūnų globėjų asociacijai (tel. 8686 44828). Išvežti, paimti ilgesniam laikui galima tik sergančius, gamtoje negalinčius gyventi gandrus.
Jeigu dar gausu sniego, darže, dirvoje ar pievoje reikėtų nuvalyti kuo didesnį plotą – jis tikrai privilios gandrus. Būtų gerai, kad nusileidę paukščiai čia rastų bent kiek lesalo – virtų bulvių, mėsos gabaliukų, žuvies. Daug jo nereikia – tik jėgoms palaikyti.
