Valstybės kontrolė, įvertinusi Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma didinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą iki 10 000 eurų, pažymi, kad toks sprendimas kelia abejonių dėl jo suderinamumo su valstybės politika mažinti šešėlinę ekonomiką, užtikrinti sandorių skaidrumą ir stiprinti duomenimis grįstą mokesčių administravimą.
Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad Lietuva vis dar praranda daug PVM pajamų. 2023 m. nesurinkta dalis siekė 15,1 proc. – gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris siekia 10 proc. Mažesnis atsiskaitymų grynaisiais naudojimas yra viena iš priemonių šiam atotrūkiui mažinti.
„Sprendžiant, ar didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą, svarbu įvertinti, kaip tai paveiks skaidrumą, mokesčių surinkimą ir kovą su šešėline ekonomika. Šiuo metu siūlymas didinti ribą nėra pagrįstas išsamiais duomenimis ir gali susilpninti jau veikiančias kontrolės priemones. Valstybės politika turėtų stiprinti sandorių atsekamumą ir viešųjų finansų stabilumą, o ne didinti rizikas“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
2024 m. grynieji pinigai sudarė apie 60 proc. visų atsiskaitymų Lietuvoje – tai didžiausia dalis euro zonoje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pernai pažymėjo, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas iki 5 000 eurų buvo teisingas žingsnis. Vis dėlto Lietuvoje vis dar svarbu mažinti grynųjų naudojimą ir skatinti skaitmeninius mokėjimus, nes juos lengviau atsekti ir taip mažinti mokesčių vengimą. EBPO taip pat rekomendavo atlikti įvestų grynųjų pinigų sandorių apribojimų poveikio vertinimą, kuris galėtų suteikti naudingų įžvalgų, kaip mažinti PVM vengimą.
Pagrindinės Valstybės kontrolės pastabos
- Nesuderinamumas su šešėlinės ekonomikos mažinimo politika
Valstybė nuosekliai stiprina duomenimis grįstą mokesčių administravimą ir šešėlinės ekonomikos prevenciją. Didesnė atsiskaitymų grynaisiais riba didintų aukštos vertės sandorių dalį, nepatenkančią į realaus laiko duomenų sistemas ir prieštarautų siekiui didinti sandorių skaidrumą.
- Padidėjusi rizika sandorių atsekamumui ir kontrolės efektyvumui
Grynieji pinigai pasižymi didesne įrodinėjimo ir pagrindimo rizika nei negrynieji atsiskaitymai. Leidžiamos ribos didinimas sudarytų prielaidas reikšmingos vertės sandoriams vykti mažiau atsekamomis formomis, didintų kontrolės „po fakto“ poreikį ir administracinę naštą priežiūros ir kontrolės institucijoms.
- Nepakankamas poveikio vertinimas
Projekte nepateikta išsami, duomenimis pagrįsta analizė, pagrindžianti siūlomos ribos didinimo būtinybę. Neįvertintas galimas poveikis šešėlinės ekonomikos rizikai, sandorių atsekamumui, mokesčių administravimo efektyvumui ir viešojo sektoriaus kontrolės sąnaudoms.
- Sisteminio nuoseklumo stoka
Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas yra viena iš struktūrinių skaidrumo didinimo priemonių. Keičiant tokias priemones būtina vertinti jų vietą bendroje rizikų valdymo ir duomenimis grįstos kontrolės sistemoje. Nesant aiškaus pagrindimo, siūlomas sprendimas gali silpninti jau įtvirtintus prevencijos principus.
Valstybės kontrolierės nuomone, būtina stiprinti gyventojų informavimą ir mažinti galimą klaidingą įspūdį, kad šiandien yra ribojamas pats grynųjų pinigų turėjimas. „Pabrėžiu – esamas reguliavimas niekaip neriboja gyventojų santaupų ar grynųjų pinigų kiekio „kojinėje“ ar seife. Ribojimas taikomas tik atsiskaitymams – sandoriams, kuriais turtas keičia savininką. Šis neaiškumas leidžia vešėti nepagrįstoms baimėms“, – akcentuoja Irena Segalovičienė.
Valstybės kontrolė pabrėžia, kad siūlymas didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą nedera su aukščiausiosios audito institucijos pastebėjimais siekiant mažinti šešėlį. Toks siūlymas nėra pagrįstas poveikio analize. Neįvertinta, kaip tai paveiktų šešėlinę ekonomiką, sandorių kontrolę ir valstybės pajamas bei išlaidas. Tokie sprendimai turėtų būti priimami tik atlikus išsamų vertinimą.
Parengta pagal Valstybės kontrolės pranešimą
