„Epšteino failai“: pasaulinės bylos šešėlis krinta ir Lietuvon

Vadinamieji JAV finansininko ir seksualinio nusikaltėlio Džefrio Epšteino (Jeffrey Epstein) bylos dokumentai („Epšteino failai“) vėl tapo politinių ir visuomeninių ginčų židiniu Vakarų pasaulyje – nuo JAV Kongreso salių iki Europos sostinių. Lietuvoje ši istorija peržengė vien gandų ribą: teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos žmonėmis, įvertinusi viešai paskelbtą informaciją dokumentuose.

Kodėl ši byla vis dar „nesibaigia“?

Epšteino byla – tai ne vien kriminalinė istorija apie seksualinį išnaudojimą. Ji tapo simboliu, kaip ilgai ir kaip sėkmingai įtakingų pažinčių, pinigų ir „labdaros“ tinklai gali dangstyti nusikaltimus, o institucijos – delsti, klysti ar net nusigręžti.

2026 m. sausio pabaigoje JAV Teisingumo departamentas pranešė paviešinęs daugiau kaip 3,5 mln. puslapių Epšteino bylai priskiriamų dokumentų. Vis dėlto JAV ir Europos žiniasklaidoje pabrėžiama, kad dokumentų skelbimas vyksta fragmentiškai, su daugybe užtušavimų, o dalis informacijos pateikiama be aiškaus konteksto.

Tai maitina tiek nepasitikėjimą institucijomis, tiek visuomenės įtarimus, jog visa tiesa apie Epšteino ryšius su įtakingais asmenimis iki šiol nėra atskleista.

Kaip „Epšteino failuose“ atsirado Lietuva?

Lietuvos vardas dokumentuose minimas neatsitiktinai. Paviešintuose dokumentuose Lietuva minima daugiau nei 1,2 tūkst. kartų, o Vilnius – daugiau nei 1 tūkst. kartų.

Publikacijose pateikiami ir konkretūs duomenys apie finansinius pavedimus bei asmenis:

• dokumentuose matomas 2017 m. sausio 20 d. prašymas pervesti 75 tūkst. eurų į Lietuvoje registruotą SEB banko sąskaitą; gavėjas – UAB „Fors Projektai“;

• LRT ir Delfi skelbia, kad 2018 m. Epšteino vadovaujamas fondas „Gratitude America MMD“ pervedė 18 493 JAV dolerius viešajai įstaigai „NPO Baleto teatras“ ir dar 10 tūkst. JAV dolerių – „VSJ Baleto teatrui“. Abiem šioms Vilniuje registruotoms įstaigoms vadovauja renginių organizatorius ir prodiuseris Valdas Petreikis;

• paviešintuose dokumentuose minima ir Simona Petreikė, V. Petreikio žmona – nurodoma, kad jai galėjo būti suteikta parama studijoms, o po Dž. Epšteino mirties ji esą įtraukta tarp 3 mln. JAV dolerių palikimo gavėjų.

Svarbu pabrėžti: asmenų ar organizacijų paminėjimas dokumentuose savaime nereiškia nusikalstamos veikos ar kaltės. Tai pabrėžia ir pati žiniasklaida, ir teisėsauga.

Pats Valdas Petreikis LRT nurodė, kad su Dž. Epšteinu buvo pažįstamas, tačiau jų bendravimą apibūdino kaip socialinio ir profesinio pobūdžio. Jis teigė nežinojęs apie Epšteino nusikalstamą veiklą, taip pat neneigė, kad jo žmona minima dokumentuose kaip galimo palikimo gavėja, tačiau pridūrė, jog, paaiškėjus Epšteino nusikaltimams, palikimo priėmimas negali būti svarstomas.

Lietuvos teisėsauga: pradėtas ikiteisminis tyrimas

2026 m. vasario 3 d. Generalinė prokuratūra pranešė, kad, įvertinusi paviešintuose dokumentuose ir susirašinėjimuose esančią informaciją, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 147 straipsnį – dėl galimos prekybos žmonėmis.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o jį organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūra. Šiuo metu, kaip nurodoma oficialiame pranešime, vertinama viešai paskelbta informacija, nagrinėjama teisinė bazė ir keičiamasi duomenimis su partneriais.

Pareigūnai taip pat ragina asmenis, galinčius turėti reikšmingų žinių ar galimai nukentėjusius nuo nusikalstamų veikų, kreiptis į teisėsaugą.

Tai žymi aiškų lūžį Lietuvos viešojoje erdvėje: „Epšteino failai“ iš sensacijų ir spėlionių zonos pereina į teisinio vertinimo lygmenį.

Ką tai reiškia Lietuvai ir pasauliui?

Reputacijos ir pasitikėjimo klausimas

Net jei Lietuva šioje byloje būtų tik finansinių srautų ar dokumentų pėdsakas, tarptautinėje erdvėje tokie paminėjimai gali būti interpretuojami labai plačiai. Todėl valstybės interesas – ne nutylėti, o aiškiai ir skaidriai išsiaiškinti aplinkybes.

Galimų veikimo schemų vertinimas

Prekybos žmonėmis straipsnis rodo, kad teisėsauga vertina ne tik finansinius ryšius, bet ir galimą viliojimą, tarpininkavimą ar kitokį žmonių išnaudojimą. Ar šie įtarimai pasitvirtins – priklausys nuo tyrimo vaisių.

„Labdaros“ vaidmuo

Epšteino tinklas ilgą laiką veikė prisidengęs filantropija, parama kultūrai, mokslui ir menui. Lietuvoje minimi pavedimai kultūros organizacijoms kelia klausimą, ar tokia parama buvo tik mecenatystė, ar dalis platesnės reputacijos ir ryšių kūrimo schemos.

Kas toliau?

Pasauliniu mastu „Epšteino failai“ tapo institucijų patikimumo ir įtakingųjų nebaudžiamumo simboliu. Diskusijos JAV ir Europoje rodo gilią visuomenės abejonę, ar teisingumas gali būti vienodas visiems – nepriklausomai nuo turto, ryšių ar politinės įtakos.

Lietuvoje artimiausiu metu esminiai klausimai bus trys: 1) Ar teisėsauga gaus papildomos informacijos iš JAV institucijų;  2) Ar paviešinti finansiniai ryšiai turėjo realių pasekmių žmonėms; 3) Ar Lietuva šioje istorijoje liks tik dokumentų pėdsaku, ar bus vienas iš tinklo taškų padedančių išnarplioti šią bylą.

„Epšteino failai“ – tai ne vien pavardžių sąrašas. Tai lakmuso popierėlis, rodantis, ar valstybės ir visuomenės geba atpažinti, ištirti ir įvardyti tai, kas ilgai buvo slepiama po blizgančiu „filantropijos“ paviršiumi.