Kiekvienas, svarstantis apie naują automobilį, anksčiau ar vėliau užduoda tą patį klausimą – ar verta mokėti daugiau dabar, kad sutaupyčiau vėliau? Ši dilema ypač aktuali kalbant apie elektrines transporto priemones, kur pradinė kaina vis dar kerta per kišenę, bet eksploatacijos sąnaudos žada aukso kalnus.
Pabandykime išsiaiškinti be emocijų ir marketingo triukų – grynais skaičiais.
Pradinė kaina: ar tikrai taip baisu?
Prieš kelerius metus elektromobilis buvo prabangos prekė. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė. Rinkoje atsirado modelių, kurių kaina prasideda nuo 25–30 tūkstančių eurų. Tai vis dar brangiau nei analogiškas benzininis automobilis, tačiau skirtumas sparčiai mažėja.
Europos Komisijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus vidutinė elektrinių automobilių kaina Europoje sumažėjo beveik 40 procentų. Baterijų gamybos technologijos tobulėja, mastai didėja, konkurencija auga. Analitikai prognozuoja, kad 2026–2027 metais elektriniai ir benzininiai automobiliai kainuos panašiai.
Tačiau laukti ne visada apsimoka. Valstybės skatinimo priemonės – subsidijos, mokesčių lengvatos, nemokamas parkavimas – gali bet kada pasikeisti. Kas šiandien gauna 5000 eurų paramą, rytoj gali likti be jos.
Eksploatacija: kur slypi tikroji ekonomija
Štai kur elektromobilis atskleidžia savo stiprybes. Elektros kaina už kilometrą – maždaug 2–3 centai, priklausomai nuo tarifo. Benzinas ar dyzelis – 8–12 centų. Skirtumas akivaizdus net be kalkuliatoriaus.
Paskaičiuokime konkrečiau. Vidutinis lietuvis per metus nuvažiuoja apie 15 000 kilometrų. Benzininiam automobiliui, kuris sunaudoja 7 litrus šimtui, tai kainuoja apie 1600–1800 eurų vien degalams. Elektromobiliui, sunaudojančiam 15–18 kWh šimtui – apie 400–500 eurų. Metinis skirtumas – daugiau nei tūkstantis eurų.
Per penkerius metus tai jau 5000–6000 eurų. Per dešimt – beveik naujo automobilio pradinis įnašas. Ir tai tik degalai.
Servisas ir priežiūra: mažiau galvos skausmo
Vidaus degimo variklyje yra šimtai judančių dalių. Tepalai, filtrai, žvakės, paskirstymo diržai, sankabos – visa tai reikalauja reguliarios priežiūros ir kainuoja. Elektromobilis šia prasme paprastesnis. Elektrinis variklis praktiškai nenusidėvi, transmisija – vieno laipsnio, alyvos keitimo nereikia.
Pagrindinės priežiūros išlaidos – padangos ir stabdžių skystis. Stabdžių kaladėlės tarnauja žymiai ilgiau dėl rekuperacinio stabdymo. Kai kurie elektromobilių savininkai praneša, kad per 100 000 kilometrų stabdžių kaladėlės vis dar originalios.
Remonto statistika taip pat džiugina. Mažiau dalių – mažiau kas gali sugesti. Draudimo bendrovių duomenimis, elektriniai automobiliai vidutiniškai rečiau lankosi servise nei tradiciniai.
Baterijos baubas: ar tikrai reikia bijoti?
Didžiausia baimė – baterijos keitimas. Internete gausu straipsnių apie „astronomines” baterijų kainas, kurios neva paverčia elektromobilius vienkartiniais daiktais. Realybė kur kas švelnesnė.
Pirma, šiuolaikinės baterijos projektuojamos tarnauti 300 000–500 000 kilometrų. Daugumai vairuotojų tai reiškia 15–20 metų eksploatacijos. Antra, baterijos degradacija nėra staigus procesas – po 200 000 kilometrų tipiškai lieka 80–85 procentai pradinės talpos. Automobilis vis dar puikiai važiuoja, tik rida tarp įkrovimų šiek tiek sumažėja.
Trečia, garantijos. Dauguma gamintojų suteikia 8 metų arba 160 000 kilometrų garantiją baterijai. Ford siūlo vienus konkurencingiausių garantinių paketų elektromobiliams Lietuvoje – tai rodo pasitikėjimą savo technologijomis ir suteikia ramybę pirkėjams.
Atsipirkimo taškas: kada prasideda grynasis pelnas?
Grįžkime prie skaičių. Tarkime, elektromobilis kainuoja 8000 eurų brangiau nei analogiškas benzininis. Metinis sutaupymas degalams – 1200 eurų. Servisui – dar 300–400 eurų. Mokesčių lengvatos ir kiti privalumai – dar keli šimtai.
Paprasčiausia matematika rodo, kad atsipirkimo taškas – maždaug 4–5 metai. Po to kiekvienas kilometras tampa grynuoju sutaupymu. Kas planuoja važinėti automobiliu ilgiau – laimi dar daugiau.
Žinoma, kiekviena situacija individuali. Kas važiuoja mažai, atsipirkimas užtruks ilgiau. Kas gyvena nuosavame name su saulės elektrine – sutaupys dar greičiau. Universalaus atsakymo nėra, bet tendencija aiški.
Ką visa tai reiškia praktiškai?
Elektromobilis šiandien nebėra futuristinė vizija ar ekologų kaprizas. Tai ekonomiškai pagrįstas pasirinkimas, kuris daugeliui žmonių tiesiog apsimoka. Ne dėl mados, ne dėl ideologijos – dėl paprastos aritmetikos.
Ar tinka visiems? Ne. Kas neturi galimybės krauti namuose ar darbe, susidurs su nepatogumais. Kas kasdien lekia šimtus kilometrų – turėtų rinktis atidžiau. Tačiau tipiniam miesto ir priemiesčio gyventojui, kuris nuvažiuoja 30–50 kilometrų per dieną, elektra ant ratų tampa logiškiausiu pasirinkimu.
Galutinis sprendimas visada priklauso nuo asmeninės situacijos. Svarbu vertinti ne tik pradinę kainą, bet visą nuosavybės kainą per planuojamą laikotarpį. Ir tada skaičiai dažnai nustebina – teigiama prasme.
Labai šališki skaičiavimai.
Sutaupymas ant degalų. Paskaičiuota šiltajam metų laikui. Žiemą, o ypač tokiu oru, koks dabar sausyje, paklauskite elektromobilių savininkų, kiek jų auto ryja elektros – dvigubai, nei vasarą. Taigi, tikrai nesigauna tokie metiniai sutaupymai, kaip parašyta.
Dėl stabdžių – visi nauji įprasti auto turi rekuperaciją, tad čia nieko neišlošiama.
O padangos, dėl didelio elektromobilių svorio, dėvisi sparčiau, taip pat amortizatoriais, kitos pakabos dalys. Ir jų taisymas kur kas brangesnis, nes dys brangesnės, jos numatytos didesniems svoriams.
Taip pat nutylima, kad elektromobiliuose labai pataupyta ant apdailos medžiagų, o ir išorės “plastmasių” kokybės. Tos pačios klasės elektromobilis, lyginant su įprastu, yra ubagiškas gan. Taigi, esant kainos skirtumui apie 12-15 tūkst. Eur reikia įvertinti, kad gauni ne tokio lygio auto.
Žodžiu, į pliusą pradėsi eiti ne, kaip rašo, po 4 metų, o po kokių 10. Ar daug kas, perkančių naujas mašinas, tiek jas išlaiko?