Danija paskelbė apie sprendimą išplėsti karinį buvimą Grenlandijoje, bendradarbiaujant su sąjungininkais iš NATO. Šis žingsnis žengtas augant geopolitinei įtampai Arktyje ir reaguojant į JAV prezidento Donaldo Trampo pareiškimus apie galimą Jungtinių Valstijų kontrolę strategiškai svarbioje teritorijoje.
Apie tai buvo pranešta tuo metu, kai sausio 14 d. Danijos ir Grenlandijos užsienio reikalų ministrai lankėsi Vašingtone ir susitiko su JAV administracijos atstovais. Po susitikimų Baltuosiuose rūmuose abi pusės pripažino, kad tarp šalių išlieka rimtų nesutarimų, pirmiausia – dėl Grenlandijos suvereniteto.
Kariniu pajėgų stiprinimas Arktyje
Kopenhaga paskelbė, kad bus didinamas lėktuvų, laivų ir karių skaičius Grenlandijoje ir aplink ją, įskaitant ir kitų NATO valstybių pajėgas. Danijos gynybos ministerijos teigimu, saugumas Arktyje įgauna lemiamą reikšmę, todėl artimiausiu metu bus ieškoma praktinių sprendimų, kaip sustiprinti karinį bendradarbiavimą ir bendras pratybas regione.
Prie Danijos iniciatyvos jau prisijungė Vokietija, Prancūzija, Švedija ir Norvegija. Švedijos vyriausybė patvirtino, kad jos kariai jau artimiausiomis dienomis bus dislokuoti Grenlandijoje dalyvauti bendrose pratybose.
Grenlandija: suverenitetas – „raudonoji linija“
Grenlandijos užsienio reikalų ministrė Vivan Motsfeld (Vivian Motzfeldt) viešai pabrėžė, kad Grenlandija ir JAV yra sąjungininkės, tačiau tai nereiškia noro tapti Jungtinių Valstijų dalimi ar „nuosavybe“. Ji aiškiai įvardijo, kad saugumo stiprinimas galimas tik gerbiant Grenlandijos tautos valią ir teritorijos savarankiškumą.
Panašią poziciją išsakė ir Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Ljokė Rasmusenas (Lars Løkke Rasmussen), priminęs, jog JAV jau turi platų karinį priėjimą Grenlandijoje pagal XX a. viduryje sudarytus susitarimus, todėl nėra jokio pagrindo teritorijos „perėmimui“.
Trampo spaudimas ir Europos atsakas
Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trampas dar kartą pareiškė, kad Grenlandija esą būtina JAV nacionaliniam saugumui, neatmesdamas net galimybės spausti NATO prisidėti prie teritorijos perdavimo. Jis argumentuoja, kad Danija viena nepajėgi apginti salos nuo galimų Rusijos ar Kinijos veiksmų.
Į šiuos pareiškimus Europos valstybės sureagavo vieningai, paskelbdamos bendrą poziciją: Grenlandija priklauso jos žmonėms, o sprendimus dėl jos ateities gali priimti tik pati Grenlandija ir Danija.
Ši nuostata tapo svarbiu politiniu signalu, rodančiu, kad Europos šalys yra pasirengusios ginti savo sąjungininkų suverenitetą net ir sudėtinguose santykiuose su Vašingtonu.
Visuomenės nuotaikos Grenlandijoje
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad tik apie 6 proc. Grenlandijos gyventojų palaikytų salos perėjimą JAV, o didžioji dauguma pasisako už išlikimą Danijos Karalystės sudėtyje. Kopenhagoje tuo pat metu vyko ir protestai su šūkiais „Grenlandija – grenlandams“.
Parengta pagal BBC News pranešimą
