Lietuviai ne tik intensyviai planuoja, kokias vaišes ruoš žiemos šventėms, bet ir ieškodami įkvėpimo dairosi – o ką kiti dės ant Kūčių ir Kalėdų stalo? Prekybos tinklo „Iki“ atlikta lojalių klientų apklausa parodė, kokius patiekalus lietuviai laiko absoliučiai būtinais per Kūčias ir Kalėdas. Ar tai vis dar tos pačios silkės ir kūčiukai pagal močiutės receptus, ar ant šventinio stalo jau rimtai konkuruoja ir sušiai?
Pasak Gintarės Kitovės, „Iki“ komunikacijos vadovės, nors tarp pirkėjų atsakymų matyti ir naujų kulinarinių sprendimų, madingų naujovių, klasikiniai patiekalai per Kūčias ir Kalėdas išlieka nepralenkiami favoritai.
„Apklausos atsakymų įvairovė atskleidžia, kad vieno universalaus „teisingo“ Kūčių ar Kalėdų stalo tikrai nėra – kiekviena šeima kuriasi savas tradicijas, kur pinasi ir iš giminaičių paveldėti receptai, ir nauji mitybos vėjai“, – komentuoja tinklo atstovė.
Kūčių stalas: kūčiukai ir silkė – nepakeičiami lyderiai
Apklausos rezultatai rodo, kad Kūčių stalas lietuviams neįsivaizduojamas be kelių tradicinių patiekalų. Absoliučiai pirmauja kūčiukai – šį patiekalą kaip būtiną įvardijo daugiausia respondentų, dažnai minėdami kartu su aguonpieniu. Antroje vietoje – silkė įvairiausiais pavidalais: pataluose, su grybais, morkomis, pomidorais, saulėgrąžomis ar svogūnais.
Taip pat dažnai minėta žuvis (keptas karpis, lašišos kepsniai, žuvies kotletai) – daugeliui įprasta Kūčių vakarą leisti be mėsiškų patiekalų ir juos keisti vandenų dovanomis. Pasak tinklo atstovės, dažniausi atsakymai atliepia ir pardavimų statistika.
„Gruodį įvairių šviežių žuvų ir jūros gėrybių gyventojai nuperka beveik dvigubai daugiau, lyginant su spaliu ir lapkričiu. Populiariausiu pasirinkimu išlieka lietuvių numylėta lašiša, o šviežio karpio paklausa prieš šventes tradiciškai itin išauga – žmonės renkasi ne tik kepsnelius ar filė, bet ir visą žuvį. Daugeliui įprasta karpį ruošti taip, kaip jį būdavo ruošiama karta iš kartos“, – sako G. Kitovė.
Daugeliui Kūčios „ne šventė“, jeigu ant stalo nėra ir baltos mišrainės, mandarinų, pyragėlių arba virtinių, koldūnų su grybais ar įvairių kitų grybų patiekalų, rodo lojalių „Iki“ pirkėjų atsakymai.
Ant Kalėdų stalo pirmauja balta mišrainė ir keptas paukštis
Kalėdų stalo paveikslas, remiantis apklausa, kiek kitoks. Jei per Kūčias dominuoja pasninko atspalvis, tai Kalėdoms lietuviai itin aiškiai renkasi sočius, šiltus patiekalus. Vis dėlto ir čia yra aiškūs lyderiai – balta mišrainė bei keptas paukštis (višta, antis ar kalakutas) buvo minimi dažniausiai.
Taip pat apklausa rodo, kad per Kalėdas populiarūs įvairūs mėsos patiekalai – nuo kepsnių ir netikrų „zuikių“ iki vyniotinių ir liežuvio. O iš Kūčių stalo natūraliai pereina silkė, kūčiukai, mandarinai bei žuvis. Svarbia šventinio stalo dalimi tampa desertai ir saldumynai. Respondentai, paklausti, be ko neįsivaizduoja Kalėdų stalo, vardijo tortus, pyragus, šakočius, medučius, sausainius, želė desertus.
Įdomi tendencija – tiek Kūčioms, tiek Kalėdoms vis daugiau pirkėjų šventiniam stalui renkasi jau paruoštus patiekalus. Šiemet tik mažiau nei trečdalis (32 proc.) atsakė, kad viską gamins patys, o pernai taip tikino apie 40 proc. Pirkėjai jau paruoštus renkasi tuos patiekalus, be kurių savo švenčių neįsivaizduoja, bet juos gaminti užtrunka ilgiau: dažniausiai minėti kūčiukai, tortai, pyragai bei įvairiai paruoštos silkės. Taip pat nemažai šeimų prieš šventes į pirkinių krepšelį deda mišrainių, salotų ir rūkytų, vytintų mėsos produktų, kurie leidžia sutaupyti kelias valandas virtuvėje ir pasitikti šventes su kokybiškais, profesionaliai paruoštais patiekalais.
Netikėti akcentai šventiniame stale
Nors tradicijos dominuoja, „Iki“ apklausa atskleidė ir netikėtų pasirinkimų. Atsakymuose šalia kūčiukų ir silkės atsiranda ir sušių, Azijos virtuvės patiekalų, picos paminėjimų, netgi šmaikštus atsakymas apie „12 skirtingų kebabų“. Dalis respondentų mini įvairias salotas: Cezario, tuno, su krevetėmis, su krabų lazdelėmis. Kai kurie ant šventinio stalo būtinai ieško ir jūros gėrybių, „panettone“ pyrago, vegetariškos lazanijos ir kitų modernesnių ar gurmaniškų pasirinkimų. Tai rodo, kad pasaulio virtuvių įtaka šventiniame meniu jau nepaneigiama, tačiau ji ne keičia tradicijas, o prisijungia prie jų.
Lietuviai pasaulio skonius įsileidžia ne tik Kūčių ar Kalėdų vakarienėje – visas gruodis kupinas susibūrimų, pasisėdėjimų su draugais ar šeima, kuriuose stalas tampa tikra tarptautine scena. Jį papildo itališki gardumynai: „panettone“ pyragas, įvairūs saliamiai, kumpiai ir carpaccio, burata (tiek klasikinė, tiek su trumais). Užkandžių lėkštės sunkiai įsivaizduojamos be prancūziškų sūrių, o gurmaniškų saldumynų gerbėjai skanauja tokius skanėstus kaip įdarytos datulės bei baklava.
G. Kitovė pastebi ir naują tendenciją: praėjusių metų gruodį pirkėjai ypač dažnai rinkosi meksikietiškus produktus, tokius kaip kukurūzų traškučiai ar tortilijos. Tai – universalūs užkandžių ingredientai, kurie gelbsti tiek vakarėliuose su draugais, tiek papildo šventinį šeimos stalą. Traškučiai puikiai tinka užkeptiems „nachos“ ar prie įvairių užtepėlių, o tortilijų suktinukai su įvairiais įdarais lengvai tampa tikra stalo žvaigžde.
„Tą rodo ir apklausos rezultatai – lietuviai vertina tradicijas, tačiau nebijo eksperimentuoti ir įnešti naujų akcentų. Todėl rūpinamės, kad mūsų šventiniame asortimente būtų galima rasti tiek klasikinių, tiek naujų produktų kiekvienam šventiniam stalui. Tradicija ir modernumas per šventes ne kovoja, o gyvena greta – o svarbiausias švenčių ingredientas, panašu, lieka tas pats: žmonės, su kuriais sėdame prie stalo“, – sako G. Kitovė.
Patengta pagal „Iki“ pranešimą
