Seimas baigė rudens sesiją, kurioje nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d. surengė 47 posėdžius, priėmė 350 teisės aktų, iš jų – 242 įstatymus.
Rudens sesijos pradžioje iš pareigų pasitraukė Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis, nauju parlamento vadovu išrinktas Juozas Olekas. Aušrinė Norkienė paskirta Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju – Raimondas Šukys. Seimui pritarus dvidešimtosios Vyriausybės programai, prisiekė Ministrų kabineto nariai.
Apžvelgdamas sesijos darbus Seimo Pirmininkas J. Olekas dėkojo Seimo nariams už intensyvų darbą.
Paskutinių darbų svarba
Juozas Olekas pabrėžė paskutinę sesijos dieną priimtų sprendimų svarbą: „Priminsiu priimtus svarbius sprendimus dėl žvalgybos, kurie leis mūsų tarnyboms turėti žymiai geresnes galimybes tokioje įtemptoje geopolitinėje situacijoje, o mums jaustis saugesniais, užtikrintais ir toliau kurti čia, Lietuvoje. Šiandieną daug dėmesio buvo skirta gamtai ir aplinkai, priimti įstatymai, kurie sustiprins aplinkosaugos reguliavimą.
Galiausiai, man atrodo, reikia prisiminti ir tą mūsų dėmesį, kurį skyrėme, kad mūsų darbas būtų iš tikrųjų svarbesnis ir efektyvesnis. Tai ir priimti sprendimai dėl auditų atlikimo, kur norime parodyti, kad tos lėšos, kurios yra skiriamos, išleidžiamos efektyviai. Jeigu yra kokių nors klaidų ar netikslumų, mes galime sąžiningai atlikę pasitikrinimą, auditą, tas klaidas ištaisyti.“
Seimo Pirmininkas pripažino, kad paskutinės sesijos savaitės buvo kupinos įtampos, tačiau išreiškė viltį, kad pavyks išspręsti kilusius klausimus dėl nacionalinio transliuotojo.
Finansai, ekonomika ir energetika
Seimas pritarė 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymui. Valstybės biudžeto pajamos, planuojama, sudarys 21 mlrd. 67 mln. eurų (su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis).
2026 metų valstybės biudžeto išlaidos – daugiau kaip 27 mlrd. 515 mln. eurų (įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas).
Pagrindiniame finansiniame kitų metų teisės akte didžiausias dėmesys skiriamas trims prioritetams: žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui, gynybai ir infrastruktūrai. 2026 metais gynybai skirta 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP): Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu 2026 metais sudarys beveik 4,8 mlrd. eurų. Žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui skirta 1mlrd. 64,3 mln. eurų.
Minimali mėnesio alga 2026 metais didės 115 eurų arba 11,1 proc. (iki 1 153 eurų neatskaičius mokesčių), 12 proc. didės pensijos (vidutinė senatvės pensija didės 80 eurų – nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu – 90 eurų, nuo 720 iki 810 eurų). Didės ir socialinės išmokos. Šalies infrastruktūrai bus skiriama 815,5 mln. eurų. Iš šios sumos Kelių priežiūros ir plėtros programai numatyta 436,6 mln. eurų, Valstybiniam kelių fondui – 178,8 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos – 200,1 mln. eurų.
Seimas pritarė pakeitimams dėl atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įmokos. Patikslintas žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimas.
Seimas pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, leisiančioms išvengti reikšmingo gazolių (dyzelinio kuro) kainų padidėjimo nuo 2026 metų.
Seimas panaikino reikalavimą labdaros gavėjams ir teikėjams Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti mėnesio ataskaitas.
Socialinė sauga
Seimas priėmė Valstybės socialinių fondų biudžetų 2026 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriuo patvirtintos daugiau kaip 10,252 mlrd. eurų sieksiančios kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir beveik 8,789 mlrd. eurų išlaidos. 2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
Priėmus Papildomo savanoriško pensijų kaupimo ir Pensijų kaupimo įstatymų pakeitimus, sustiprinta pensijų fondų dalyvių interesų apsauga, sudaryta daugiau galimybių pensijų fondams investuoti į Lietuvos ekonomiką, nukreipiant dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų į vietinį verslą.
Nedarbo socialinio draudimo įstatyme įtvirtinta didesnė nedarbo draudimo išmokų sąsaja su mokėtomis įmokomis; patobulinta nedarbo draudimo išmokų sistema asmenims, sukaupusiems reikiamą stažą, ilgėja nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas priešpensinio amžiaus žmonėms.
Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, patvirtinęs didesnius pareiginės algos koeficientus. Nuo 2026 m. sausio 1 d. mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžiai didės 7,65 proc.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisomis sutarta didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus, taip pat mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus. Padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių (A, B, C lygio specialistų ir B lygio struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojų) minimalūs pareiginės algos koeficientai tam, kad minimaliai mėnesio algai padidėjus iki 1 153 eurų, jų pareiginė alga būtų didesnė už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį.
Sutarta nuo kitų metų 12,60 euro (iki 1 798 eurų) didinti pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. Pagal šį dydį skaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis.
Vidaus tarnybos statuto ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai leis nuo kitų metų gerinti pareigūnų ir tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas.
Seimas priėmė Išmokų vaikams įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2026 m. birželio 1 d. nuspręsta nuo 11 iki 14 bazinės socialinės išmokos dydžio padidinti vienkartinę išmoką gimus vaikui, ar paėmus jį globoti – tokiu būdu nuo kitų metų vidurio ši išmoka sieks 1 036 eurus (dabar – 770 eurų). Išplėsta išmokos vaiko priežiūrai gavėjų aprėptis.
Seimas pritarė pokyčiams dėl piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams.
Sveikatos sistemos ir Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymų pakeitimais daugiau teisių suteikta slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuota slaugą ir slaugytojų padėjėjų veikla.
Krašto apsauga, gynyba
Seimas įtvirtino palankesnes sąlygas gynybos pramonės plėtrai. Tikimasi, kad priimtos, šiuos pokyčius numatančios Gynybos ir saugumo pramonės, Investicijų, Statybos, Žemės, Teritorijų planavimo, Elektroninių ryšių įstatymų, Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, padės pritraukti daugiau investicijų, skatins greičiau kurtis ir vystyti gynybos pramonės įmones ir užtikrins greitesnį nacionaliniam saugumui svarbių strateginių projektų įgyvendinimą.
Gynybos fondo lėšos toliau galės būti skiriamos karinės infrastruktūros reikmėms.
Ypatingos skubos tvarka priėmus Aviacijos įstatymo ir Karinės jėgos naudojimo statuto pataisas, kariuomenei leista greičiau ir paprasčiau neutralizuoti dronus, keliančius grėsmę Lietuvos oro erdvei, kartu užtikrinant civilinės aviacijos saugumą, jei jie pažeidžia taisykles ribojamosiose zonose.
S
Užtikrinant šalies gyventojų apsirūpinimą maisto produktais, žemės ūkio ir maisto ūkio politika pripažinta strategiškai svarbia nacionaliniam saugumui. Tai apibrėžta Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimais.
Seimas pritarė siūlymui Valstybės kontrolei atlikti krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų valstybinį auditą.
Seimas nutarė 2026–2027 metais Lietuvos karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus siųsti į 14 tarptautinių operacijų. Dalyvavimas tarptautinėse operacijose išlieka svarbi Lietuvos įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška ir priemonė prisidėti prie NATO strateginėje koncepcijoje numatytų uždavinių įgyvendinimo, stiprinti ES bendro saugumo ir gynybos politiką, Jungtinių Tautų taikos palaikymo pastangas, daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą.
Aplinkosauga, žemės ūkis
Siekiant užtikrinti veiksmingesnę valstybinę priežiūrą aplinkos apsaugos srityje, Seimas priėmė naujos redakcijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą. Atnaujintu teisiniu reguliavimu tikimasi užtikrinti efektyvesnę aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą, stiprinant aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų galias, spartinant aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros procedūras; užtikrinti efektyvesnį neigiamo poveikio aplinkai stabdymą.
Atsižvelgiant į laukinės gyvūnijos pokyčius, įtvirtinta, kad ūkininkams galės būti atlyginama ir rudųjų lokių ar lūšių padaryta žala. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, padaryta žala bitynams bei rudųjų lokių ir lūšių padaryta žala neregistruojama ir nevertinama.
Seimas sugriežtino atsakomybę už šiurkščius mėgėjiškos žvejybos pažeidimus. Už tokius mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bus galima konfiskuoti pažeidėjų transporto priemones.
Parlamentarai pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, patikslindami mažos taršos zonų reglamentavimą: miestuose, kuriuose gyvena daugiau negu 80 tūkstančių gyventojų, mažos taršos zonos bus nustatomos privalomai.
Sveikatos apsauga
Seimas Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku paskyrė prof. Dalių Jatužį.
Patvirtintas 2026 metų Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) fondo biudžetas – daugiau kaip 4,309 mlrd. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų. PSDF biudžeto pajamos ateinančiais metais augs 369,5 mln. eurų, arba 9,4 proc., daugiau, nei numatyta 2025 m. PSDF biudžete.
Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta nuo 2026 m. liepos 1 d. įteisinti galimybę medikams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Pritarta, kad už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, iš pacientų negali būti reikalaujama jokių papildomų mokesčių. Ši nuostata įtvirtinta Sveikatos sistemos įstatyme.
Teisėsauga ir teisėtvarka
Seimas Konstitucinio Teismo teisėjais paskyrė Julių Sabatauską, Artūrą Driuką ir Haroldą Šinkūną, pritarė Tomo Venckaus skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku, Astos Pikelienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.
Pritarta Nidos Grunskienės skyrimui generaline prokurore antrai kadencijai.
Seimas pritarė teisės aktų pakeitimams, kuriais sugriežtinta atsakomybė už kontrabandos nusikaltimus.
Baudžiamajame kodekse patikslinta valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Atitinkamai suderintos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos.
Kultūra, švietimas, įvykiai
Seimas nusprendė 2025 metų Laisvės premiją skirti Nepriklausomybės ir Laisvės puoselėtojui, vieninteliam Medininkų tragediją 1991 m. liepos 31 d. išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui Tomui Šernui.
Seimas vieningai priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kuriame reglamentuota mūsų šalies teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir jos teisinis valdymas, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų paėmimas visuomenės poreikiams, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimo ir kompensavimo nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams, taip pat jiems padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo už ją sąlygos.
Pasaulio lietuvių sporto žaidynės teisiškai reglamentuotos Sporto įstatyme. Priimtame teisės akte apibrėžiamas Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tikslas, periodiškumas ir finansavimas; žaidynių organizavimą užtikrinantys subjektai ir jų funkcijos; Pasaulio lietuvių sporto žaidynių taryba ir jos funkcijos.
Patikslinta centralizuoto priėmimo į visas švietimo įstaigas tvarka.
Parengta pagal Seimo kaceliarijos pranešimą
