Gruodžio 15 dieną, Vilniaus MO muziejuje, Lietuvos upių motinai Neriai iškilo nauja grėsmė – sostinės meras Valdas Benkunskas su savo urbanistų komanda pristatė sumanymus urbanizuoti šios upės krantus net ir tose miesto vietose, kur Neris dar tebėra natūrali.
Dar visai neseniai Vyriausybė atmetė Vidaus vandenų kelių direkcijos siūlymą įrengti vandens kelią Nerimi tarp Vilniaus ir Kauno. Dėl to šioje upėje būtų buvę sunaikinta daug žuvų nerštaviečių, o pakrantėse – medžių, krūmų ir kitų augalų.
Pagal vieną jų – nekilnojamojo turto vystymo bendrovė UAB „Hanner“ siūlo pastatyti naują gyvenamąjį kvartalą Žirmūnuose visai greta Neries upės (Žirmūnų 3 A). Jame būtų keletas daugiabučių (apie 100 butų).
Kitas sumanymas – tarp Antakalnio ir Žirmūnų, už Šilo tilto, nutiesti dar vieną tiltą per Nerį ir suręsti dar vieną prieplauką.
Taip pat norima vadinamojo Žiemos uosto Neryje teritorijoje išgrįsti pakrantes trinkelėmis, įrengti ant krantų gyvenamuosius ir komercinius pastatus.
Sužinoję apie šiuos sumanymus, sunerimo gamtininkai ir kai kurie Antakalnio bei Žirmūnų mikrorajonų gyventojai.
Geografės Nijolė Balčiūnienė, Regina Morkūnaitė, Filomena Kavoliutė, Violeta Pukelytė, Gražina Varanavičienė, Violeta Bieliauskienė, geologai Albertas Bitinas, Valentinas Baltrūnas, Gražina Skridlaitė, Živilė Gelumbauskaitė-Grigelienė, biologai Vidas Januška, Algis Davenis ir kiti gamtininkai nusiuntė Vilniaus merui Valdui Benkunskui ir savivaldybės administracijos direktoriui Adomui Bužinskui laišką, kuriame šiuos planus pertvarkyti Neries pakrantes supeikė.
Pasak gamtininkų, tai pakenktų ir Vilniaus gamtai, ir miestiečiams. „Šie darbai sunaikintų natūralias upės pakrantes ir viso Neries slėnio gamtos vientisumą, ekosistemų natūralumą, biologinę įvairovę, kranto ir šlaitų stabilumą.
Juk tektų iškirsti krante augančius medžius, sukanalizuoti į upę srūvančius šaltinius, įrengti betoninius laiptus ir taip toliau“, – piktinasi geografė Nijolė Balčiūnienė.
Statybų metu būtų pažeistas dešiniojo Neries slėnio šlaito stabilumas, suaktyvėtų jo erozija, panašiai kaip dabar Gedimino kalno šlaituose. Tilto statyba pažeistų žuvų ir paukščių buveines, nerštavietes, pakeistų dabartinį pakrantės reljefą.
Neries slėnis, natūralios jo atkarpos yra Vilniaus gamtinio karkaso dalis. Ji gerokai padeda sugerti teršalus, drėgmės perteklių, gerina miesto orą, gyvenamosios aplinkos kokybę. Sudaro geras oro cirkuliacijos sąlygas, išsklaido ir mažina oro taršą, vėsina ir vėdina urbanizuotas teritorijas, įskaitant miesto centrą, gerina vilniečių sveikatą ir sumažina išlaidas miestui tvarkyti.
„Šis vis dar natūralus Neries slėnio ruožas Vilniuje yra svarbi vandens paukščių, žuvų, smulkiosios faunos buveinė, tuo pačiu ir gyvūnų migracijos koridorius. Taip pat požemio vandens iškrovos vieta (šaltiniai), kuriais apvalomas Neries upės vanduo. Bei upės seklumos, kurių reikia žuvims neršti.
Kartu tai – ir išskirtinis miestovaizdis, nes šioje vietoje stūkso aukštas Žirmūnų šlaito skardis, o ant jo augantys medžiai išlaiko šio šlaito ir Neries krantų stabilumą, stabdo nuošliaužas. Ir augmenija čia vertinga, nes daugiausia natūrali – pakrančių krūmynai su juodalksniais“, – vardina gamtininkai.
Vilnius – bene vienintelis Europos miestas, galintis pasigirti vis dar natūralios gamtos plotais, kraštovaizdžio įvairove. Šį mūsų sostinės išskirtinumą minėjo garsūs Lietuvos gamtininkai profesoriai Alfonsas Basalykas ir Česlovas Kudaba.
Deja, pasak dabartinių mokslininkų – laiško Vilniaus savivaldybei autorių, šiuo metu tas miesto išskirtinumas sparčiai naikinamas.
Laiško autoriai pažymi ir tai, jog minėtieji darbai pažeistų Aplinkos apsaugos įstatymą, kuris draudžia gamtiniame karkase keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir planuoti užstatytas teritorijas.
Tai, jog natūralios gamtinio karkaso teritorijos neturi būti naikinamos, pabrėžiama ir 2024 m. įsigaliojusiame Europos Sąjungos Gamtos atkūrimo reglamente.
„Naikinti natūralias ekosistemas yra nusikaltimas ne tik gamtai, bet ir visuomenei, – sako geografė Nijolė Balčiūnienė. Ji primena, kad minimoje Neries slėnio atkarpoje jau yra du tiltai – Šilo ir Valakupių.
Gamtininkai pasiūlė Vilniaus savivaldybei atsisakyti minėtųjų urbanistinių sumanymų.
„2025 metais Vilnius buvo paskelbtas Europos žaliąja sostine. Šie metai turėjo būti skirti žaliesiems sumanymams, geresnės oro ir vandens kokybės siekimui, sostinės žaliojo rūbo, kraštovaizdžio įvairovės. Taip pat Neries slėnio natūralumo saugojimui, o ne norams urbanizuoti dar vienur kitur mieste likusias natūralias gamtos vietas“, – piktinasi geografė N. Balčiūnienė.
Gamtininkų laiške savivaldybei primenama ir tai, jog bet kuriuo atveju prieš priimant radikalius sprendimus būtina atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą. Be to, Orhuso konvencija nurodo su projektais, planais, kurių sprendiniai gali turėti neigiamą poveikį aplinkai, tinkamai ir laiku supažindinti visuomenę.
Gal čia yra centralizavio politikos pasekmė- beveik viskas-ekonomika, finansai, žmonės, kultūra ir pan. koncentruojama Vilniuje, kaip kai kuriose netolimose rytų valstybėse bevik viskas koncentruojama sostinėje. Kai kurie Vilniaus valdžios atstovai svaigsta apie milijoninį Vilnių- tai kas tada liks iš žalio nuostabaus miesto, kur dera gamta ir senoji architektūra-tik urbanistinis monstras?
Liūdna, bet taip.
Ekonomikos, finansų, žmonių, kultūros koncentravimosi procesas Vilniuje kaip sostinėje vyksta naturaliai. Be jokios Valdžių vykdomos centralizavimo politikos. Netgi yra atvirkščiai pagal Valdžios nustatytą tvarką apie 60% Vilniuje surenkamų pajamų yra paimama iš jo ir išdalinama kitoms Lietuvos vietoms. Vilnius nuo pat Nepriklausomybės pradžios gyvuoja iš tarptautinių ir savų privačių investicijų. Valstybės lėšomis per tą 30 metų, regis, Vilniuje tėra pastatyti tik trys – Generalinės prokuratūros, Mokesčių inspekcijos, Gaisrinės pastatai. Beje,Vilniaus išgyvavimui valstybės Valdžios nesuteikė kaip kitoms vietoms (pvz. Kaunui) jokių verslo lengvatų (LEZ’ų plotų). Tai, kad lietuvis, ieškodamas darbo, pirmiausiai jo ieško Vilniuje, o ne užsienio šalyje, iš to yra tik nauda Vilniui, Lietuvai. Akivaizdu, kad kuo greičiau Vilnius taps milijoniniu lietuvišku miestu, tuo Lietuva taps labiau žinoma pasauliniam verslui, geriau taps Lietuvai, visoje joje gyvenančiam lietuviui. Beje, kai vienintelė šalis – Lietuva – savo sostinę palieka už greitosios europinės vėžės maršruto, kyla abejonės kieno naudai yra tokie sprendimai. Taigi Lietuvoje gyvenimo koncentravimo Vilniuje politikos nėra, veikiau atvirkščiai – girdisi, kaip ir sovietmečiu – ” lietuviai, nesikelkite į Vilnių – ten lenkai, rusai”. Kad tai priešiška strategija, – gal, akivaizdu.
Teisingai, nėra ko verkti dėl nuostabių Vilniaus pušynų,kalvelių, ar nuostabių Neries pakrančių, dėl betonu užstatytų žemuogynų ar baravykynų Pavilnio regioninio parko prieigose – toliau nukasinėkime ir plokštinkime unikalias Vilniaus kalveles kurkime ekonomines zonas, statykime gamyklas, prekybcentrius, daugiabučiųs, sandėlius, kelius , plėskime aeruostą link Baltarusijos, Vilnius privalo būti milijoninis ( dar geriau trijų milijonų) miestas, tegu visa Dzūkija o gal ir visa Lietuva suvažiuoja į Vilnių. Nors toks įspūdis, kad greičiau galimai suvažiuos nemaža dalis Baltarusijos ir kitų rytinių šalių atstovų 🙂
Kur kas patrauklesnė idėja, kad Vilnius ž žaliausia sostinė Europoje. Tuo dabar labiau atsikviestume turistus, tikimės. Sveikatingumą ir ramybę teikia žali plotai. Upė turėtų atlikti daugiau estetinį, rekreacinį, gamtos rezervacinį vaidmenį nei pragmatinį, utilitarinį. Tuo daugiau sužavėtume europiečius nei savo steriliomis dėžutėmis be jokios ypatingos architektųros žymių.
Svarbiausia sužavėti europiečius.
O taip taip, tam milijonui užstatykim namais Neries ir Vilnios pakrantes, iškirskime medžius, trinkelizuokime visas žaliąsias erdves ir …uždusinkime sostinės gyventojus. Tai bent bus geras gyvenimėlis tarp stiklo ir betono.
Kol nevėlu, saugokime ką dar turime, dėl vilniečių, mūsų vaikų gyvenimo kokybės ir sveikatos.