Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šalia politinių pokyčių prasidėjo valstybės tapatybei ypač svarbus darbas – šalies žemėlapių kūrimas. Per tris dešimtmečius Lietuva nuėjo kelią nuo perimtų sovietinių popierinių žemėlapių archyvų iki naujoviškų, visiems prieinamų skaitmeninių erdvinių duomenų ir tapo naujos kartografijos valstybe.
Žemėlapio reikšmė
„Žemėlapis – tai daugiau nei linijos ir spalvos. Tai dokumentas, kuris liudija ne tik apie mus visus supančią aplinką, bet pasakoja apie valstybės raidą, jos teritorijos istoriją bei pokyčius ir suteikia pagrindą ateities planavimui.
Per kelis dešimtmečius sukaupėme įdomų ir istoriškai vertingą mūsų šalies žemėlapių archyvą. Jame saugome tiek senuosius, tiek ir naujausius žemėlapius.
Lietuvos erdvinių žinių portale patalpintuose skaitmeniniuose žemėlapiuose aiškiai matosi šalies teritorijų plėtros ir vystymosi tendencijos“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos Erdvinių duomenų vystymo ir geodezijos skyriaus vadovė Jūratė Bojarunienė.
Lietuvos Respublikos geodezijos tarnyba
Šie žodžiai taikliai apibūdina visą šalies kartografijos kelią, kuris prasidėjo 1990 m., kai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įkurta Lietuvos Respublikos geodezijos tarnyba.
Jos svarbiausia misija buvo perimti iš sovietinių institucijų geodezinius ir kartografinius archyvus. Taip pat sukurti nacionalinį geodezinių duomenų fondą ir rengti valstybinius kartografinius darbus.
Iš Lietuvą paliekančių sovietinių karinių dalinių buvo perimtas šalį dengiančių įvairių mastelių topografinių žemėlapių fondas. Jis vėliau buvo padalytas tarp Baltijos valstybių.
Tarnybos struktūra ir pavadinimas keitėsi net kelis kartus, tačiau nuo 2001 m. liepos 1 d. šios funkcijos buvo perduotos Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Jau beveik 25 metus NŽT yra pagrindinė institucija, atsakinga už Lietuvos geodeziją ir kartografiją.
Lietuvos kosminio vaizdo žemėlapis
Svarbus lūžis įvyko 1996–1997 m., kai buvo sudarytas pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje išleistas žemėlapis – Lietuvos kosminio vaizdo žemėlapis masteliu 1:50 000.
Jis buvo parengtas panaudojant SPOT palydovo vaizdus, gautus Švedijos Vyriausybės paramos dėka. Šis žemėlapis tapo istoriniu, nes tai buvo pirmasis skaitmeninis vidutinio mastelio žemėlapis mūsų šalyje.
Vėliau, nuo 1998 m., pradėti kurti pirmieji duomenų rinkiniai, tuo metu vadinti duomenų bazėmis. Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, 2016 m. pirmą kartą automatizuotai, naudojant generalizacijos ir vizualizacijos modelius, buvo parengtas visos Lietuvos teritorijos skaitmeninis topografinis žemėlapis TOP50LKS masteliu 1:50 000.
Bėgant laikui, popieriniai žemėlapiai traukėsi į istoriją. Šiandien Lietuvos erdvinių žinių portale Geoportal.lt galima rasti daugiau nei 12 500 skaitmeninių topografinių žemėlapių.
Visi jie yra nemokami, o kiekvienas vartotojas gali pats susikomponuoti norimo turinio žemėlapį ir, jei reikia, jį atsispausdinti.
Šį kelią nuo pirmųjų duomenų rinkinių iki naujos platformos pristato vaizdo įrašas apie Geoportal.lt kūrimo istoriją.
Geoportal.lt kūrimo istorija
Apie Nacionalinę žemės tarnybą
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – tai institucija, atsakinga už Lietuvos teritorijos žemėtvarką, žemės administravimą, geodezijos ir kartografijos darbus bei rengia valstybinių erdvinių duomenų tvarkymą.
Tarnyba taip pat įgyvendina Valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo 2024–2026 m. programą bei vykdo Geodezijos ir kartografijos įstatyme nustatytas funkcijas.
Tai Lietuvos teritorijos aerofotografavimą, ortofotografinių žemėlapių rengimą, georeferencinių duomenų rinkinių atnaujinimą, nuotolinį lazerinį skenavimą, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, pertvarkant erdvinius duomenis pagal europinius standartus.
