Spalio 23 d., ketvirtadienį, 17 val. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2, Kaune) kviečiame į Kazimiero Sigito Straigio skulptūrų parodos „Medžio ritmas“ atidarymą.
Kazimieras Sigitas Straigis
Tai vienas ryškiausių medžio skulptorių Lietuvoje. Jo kūryboje natūralus medžio gyvybingumas dera su naujoviškos plastikos ieškojimais, poetiniais vaizdiniais ir lietuviško kultūrinio lauko atmintimi.
Parodoje „Medžio ritmas“ pristatomi pastarųjų metų kūriniai, kuriuose autorius tęsia gyvo dialogo su medžiu ieškojimus. Per subtilų plastinės raiškos pajautimą šis dialogas virsta organišku judesiu, ritmu ir forma.
Parodoje – įvairaus mastelio skulptūros ir jų serijos, kurias menininkas plėtoja jau daugelį metų. Straigio darbai nėra formalios kompozicijos – tai gyvo santykio su medžiu pėdsakai, kuriuose pati medžio prigimtis, jo formos, išlinkiai ir kiaurymės tampa ritmo dalimi.
Menininkas neprimeta kūriniui dirbtinės formos, bet įsiklauso į medžio natūrą, leisdamas išryškėti jo vidiniam pulsui ir archajiškai simbolikai.
Parodą papildo dokumentinė vaizdo apybraiža, atskleidžianti skulptoriaus kūrybinę aplinką, įkvėpimo šaltinius ir meninius pasirinkimus.
Kadangi autoriaus kūrybinė biografija glaudžiai susijusi su Žaliakalnio erdve, parodos pristatymas autentiškoje Galaunių namų-muziejaus aplinkoje suteikia parodai papildomą vietiškumo ir kultūrinės atminties kontekstą.
Straigio kūryba užima svarbią vietą Lietuvos XX a. II p. ir XXI a. I ketv. skulptūros lauke. Jo kūriniuose modernizmo paieškos persipina su tautinio papročio refleksija.
Skulptūrose matome motyvus, atpažįstamus iš lietuviškos liaudies ornamentikos, baltiškos pasaulėjautos, tačiau jie vaizduojami ne tiesmukai, o pasirodo kaip užuominos, atminties ar paveldėto kodo fragmentai.
Menininkui nėra artima realistinė raiška
Jo kūryboje galima įžvelgti paralelių su XX a. 7–8 deš. Lietuvos skulptorių siekiu derinti liaudišką simboliką su naujoviškos formos ritmika (pvz., Antano Mončio plastiniais ieškojimais), bet S. Straigio braižas išlieka individualus – labiau nukreiptas į organišką medžio kalbą.
Paroda kviečia įsiklausyti į medžio ritmą – tą universalią pulsaciją, kuri jungia šaknis ir spindulius, kelionę ir amžinybę, žmogų, žemę ir dangų.
Parodos rengėjas: Galaunių namai-muziejus
Parodos grafinis dizainas: Julija Tolvaišytė-Leonavičienė
Paroda veikia: 2025 10 23 – 2026 02 28
Parodos atidarymo renginys nemokamas, kitomis dienomis su muziejaus lankytojo bilietu.
Parodos atidarymo renginys viešas, gali būti filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir Jums yra pranešta, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.
Kūriniai erdviškai, pavidališkai labai susišaukia su Čiurlionio paveikslų geometrija. Pavardė Straigis rodytų, kad skulptorius savo kilme gali būti iš Dzūkijos. Tokių pavardžių jos Užnemunės dalyje yra. Tarmiškai (dzūkiškai) žodis ‘straiti’ – reiškia ką nors savotiško, pagal save padaryti, įtaisyti, sumeistruoti. Taigi tos jo ‘straininimo’ šaknys gali būti labai gilios prigimties. Deja, apie skulptoriaus etnografinę kilmę informacijoje neužsiminta.