Šiais metais švenčiame Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos šimtmetį. 1925 m. įkurta draugija, kaip ir anksčiau, taip ir dabar, rūpinasi Lietuvos kariuomenės karininkų šeimomis, globoja sužeistus karius, ugdo, moko, rengia labdaros ir įvairias visuomenines akcijas.
Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia apžiūrėti parodą „Birutės vardu šventą ugnį nešu“. Ji veiks nuo 2025 m. spalio 3 iki gruodžio 24 d. Parodoje rengėjai siekė atkurti istoriją. Plačiau apie parodą.
O taip pat kviečiama žiūrėti pokalbius su birutietėmis. daug nuveikusiomis draugijos labui. Tai Edita Almonaitienė, Asta Reklaityte ir Laura Janušauskiene.
Edita Almonaitienė
Lietuvos kariuomenės kapitono Juozo Zaborskio (1906–1989) dukra. Ilgametė Pramoninės statybos projektavimo instituto darbuotoja bei inžinierė įvairiose statybinėse organizacijose.
Nuo 1990 metų – Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus žinovė. Viena iš Birutiečių draugijos atkūrimo sumanytojų, kartu su bendramintėmis rengusi teisminę kovą dėl Kauno Ramovės pastato. E. Almonaitienė Birutiečių draugijos Kauno skyriaus pirmininkės pareigas ėjo 1998–2016 m.
Asta Reklaitytė
Lietuvos kariuomenės divizijos generolo Miko Rėklaičio (1895–1976) ir birutietės Adelės Rėklaitienės (1912–1988) duktė. 1944 m. tėvas pasitraukė į JAV, o ji su mama buvo ištremtos į Sibirą, iš kurio grįžo tik 1958 m. Su tėvu ir vyru daugiau niekada nesusitiko.
Asta – viena iš Birutiečių draugijos atkūrimo sumanytojų, kartu su bendramintėmis rengusi teisminę kovą dėl Kauno Ramovės pastato. 1998–2016 m. ėjo Birutiečių draugijos Kauno skyriaus pirmininkės pavaduotojos pareigas.
Laura Janušauskienė
Karo aviacijos lakūno Generalinio štabo pulkininko leitenanto Mykolo Mačioko (1889–1953) dukra. Plk. ltn. Mačiokas buvo Birželio sukilmo dalyvis, 1943 m. gestapo suimtas ir kalintas Štutfhofo koncentracijos stovykloje.
1945 m., evakuojant stovyklą, pateko į raudonarmiečių nelaisvę ir buvo išiųstas į filtracijos lagerį. 1945 m. balandį grįžo į Lietuvą ir įsitraukė antisovietinį pasipriešinimą. Pajutęs pavojų, persikraustė į Rygą, kur sovietų struktūros tęsė jo paiešką.
Manoma, kad žuvo Rygoje 1950 m. Laura su mama, birutiete Juze Mačiokiene ištremtos į Krasnojarsko kraštą 1948 m., į Lietuvą grįžo 1957 m. 1990 m. Laura prisijungė prie aktyvių moterų ir dalyvavo atkurtos Birutiečių draugijos veikloje, buvo Birutiečių draugijos Kauno skyriaus nare.
