Rugsėjo 23 d., Vilniuje, muzikos šventė „Gaida“ prasidėjo nepaprastu įžanginiu koncertu. O didžioji dalis šventės renginių vyks spalio 18 – lapkričio 8 d., Vilniuje. Kaip ir kasmet, „Gaida“ kvies patirti dabarties muziką, atliekamą paties aukščiausio lygio muzikos atlikėjų.
Tarptautinė muzikos šventė „Gaida 2025“
Rugsėjo 22-ąją, šiemet 150 metų sukaktį švenčiamo M. K. Čiurlionio gimimo dieną, prasidėjo visa Tarptautinės muzikos šventės „Gaida 2025“ dienotvarkė.
Didžiausia Lietuvoje ir Baltijos šalyse šiuolaikinė muzikos šventė, vienintelė iš šio regiono švenčių, pelniusi ypatingą europinį įvertinimą – „EFFE Laureate“ vardą, šiemet rengiamas jau 35-ąjį kartą.
Šiųmetės šventės programos ašis, lydima šūkio „Recycling & Crossover“, reflektuoja perdirbimo, jungčių, sankirtų (stilių, žanrų ir kt.) sumanymus, simboliškai atliepiančius šiandienos pasaulyje ypač svarbią tvarumo kryptį.
Nemažoje dalyje šventės koncertų skambės kūriniai, kuriuose šie sumanymai tampa pagrindiniu meniniu impulsu – nuo senųjų epochų muzikos transformacijų iki drąsių šiuolaikinių stilių jungčių, iš naujo įprasminant praeities sluoksnius ir peržengiant įprastas ribas.
Čiurlioniški įkvėpimai dabarties muzikoje
Šventės programoje bus ir čiurlioniškų įkvėpimų dabarties muzikoje, ir žymiausio Estijos kompozitoriaus pagerbimas, ir nemažai lietuvių kūrėjų pristatymų, ir plačiau pristatoma trijų iškilių dabarties Europos kūrėjų muzika.
Į šventę atvyks vienas žymiausių švedų kompozitorių Andersas Hilborgas (Anders Hillborg), įžymus prancūzų kūrėjas Paskalis Dusapinas (Pascal Dusapin) ir spalvinga orkestrine muzika išgarsėjusi kompozitorė Helen Grimė (Helen Grime) (Jungtinė Karalystė).
Šventės dienotvarkė
Rugsėjo 23 d. šventę pradėjo nepaprastas koncertas „#LetsBarock“
Tai naujausias garsiojo kontratenoro Jakūbo Džozefo Orlinskio (Jakub Józef Orliński) ir pianisto Aleksanderio Debičo (Dębiczo) projektas, kuriame baroko muzika perdirbama ir transformuojama į XXI a. muzikinius kontekstus.
„#LetsBaRock“ pristato baroko kūrinių koverius, remiantis XXI a. muzikos stiliais – pavyzdžiui, Monteverdi operoje skambanti lopšinė tampa svajingu transo stiliaus kūriniu.
Koncerte taip pat pasirodė Vilniaus miesto ansamblis NIKO ir Gediminas Gelgotas, parengę vientisą programą, kurioje šiuolaikinių autorių – Liudoviko Einaudžio (Ludovico Einaudi), Makso Richterio (Maxo Richterio) bei paties G. Gelgoto – kūriniai mezga dialogą su baroko garsovaizdžiais.
Spalio 18 d. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas
Jame bus plačiau pristatyta vienos ryškiausių šiandienos škotų kompozitorių Helenos Grimės (Helen Grime) muzika. O lietuvių kompozitoriaus V. Germanavičiaus pasauliniame pristatyme išgirsime ir čiurlioniškų įkvėpimų. Su orkestru pasirodys jaunoji smuiko žvaigždė Inmas Jangas (Inmo Yang) bei britų trimito virtuozė Matilda Loida (Lloyd).
Spalio 22 d. Lietuvos kamerinio orkestro koncerte pasirodys Andrius Žlabys
Jis pagros savo kūrinį „Echoes of Light“, kurį įkvėpė du fragmentai iš V. A, Mocarto (W. A. Mozart) „Requiem“, bei šiemet šį pasaulį palikusios įžymios kompozitorės Sofijos Gubaidulinos Koncertą fortepijonui ir orkestrui „Introitus“, reflektuojantį katalikiškų mišių pradinę dalį.
Šiame kocerte nuskambės ir Kristupo Bubnelio bei Silvijos Miliūnaitės pasauliniai pristatymai, o taip pat Paskalio Dusapino (Pascali Dusapin) kūrinio pristatymas Lietuvoje.
Spalio 24 d. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras išsamiau pristatys vieno žymiausių šiandienos švedų kompozitorių A. Hilborgo muziką.
Jo kūrinį „Exquisite Corpse“ įkvėpė XX a. dadaistų meniniai principai, o Antrajame koncerte smuikui, kurį atliks vokiečių smuiko žvaigždė Karolina Vidmana (Carolin Widmann), skamba atgarsiai iš baroko genijaus Johano Sebastiano Bacho (Johann Sebastian Bach) Sarabandos d-moll.
Šiame koncerte taip pat nuskambės ir Paskalio Dusapino bei Anatolijaus Šenderovo (solistas Glebas Pyšniakas) kūriniai.
Spalio 25 d. rengiamas nepaprastas vakaras
Pasaulinio garso violončelininkas Nikolas Alstadetas (Nicolo Altstaedt) koncertuos su choru.
Koncerte nuskambės švedo Anderso Hilborgo, latvio Jekabso Jančevskio, estės Galinos Grigorjevos, šiemet sukaktį pažyminčio Algirdo Martinaičio kūriniai bei Paskalio Dusapino opusas „Imago“, kurį galima apibūdinti kaip „tris (netikras) liaudies dainas“.
Spalio 26 d. pasirodys vienas žymiausių Lenkijos šiuolaikinės muzikos kolektyvų „Kwartludium“
Jie atliks koncertą, įkvėptą gamtos, medžių bei technologijų.
Koncerto dienotvarkė:
Maiklo Jakašeko (Michał Jacaszek) kūrinys „Catalogue des Arbres“ („Medžių katalogas“), jungiantis lauko įrašus, improvizacijas ir legendinio prancūzų kompozitoriaus Oliviero Mesajeno (Olivier Messiaeno) „Paukščių katalogo“ muzikos fragmentus.
Koncerte taip pat nuskambės žinomos lietuvių kompozitorės Egidijos Medekšaitės kūrinio „Prakanda“ pasaulinis pristatymas.
Spalio 28 d. vienas žymiausių lietuvių pianistų Lukas Geniušas parengė koncertą
Šiame koncerte „Recycling & Crossover“ sumanymas atsiskleis net keliomis kryptimis.
Frederiko Reševskio (Rzewski) „The Winnsboro Cotton Mill Blues“ perkuria tekstilės gamyklos darbininkų dainą iš 1930-ųjų, Colino McPhee „Balinese Ceremonial Music“ perkelia Balio muzikos skambesį į dviejų fortepijonų klaviatūras. O Gabrielio Prokofievo „Techno Suite“ elektroninius šių dienų šokių muzikos ritmus jungia su senųjų šokių siuitų papročiu.
Prie Luko Geniušo pirmoje koncerto dalyje prisijungs jo žmona, puiki pianistė Ana Geniušenė (Anna Geniushene), su kuria jis taip pat atliks ir garsųjį Džono Adamso (John Adams) kūrinį „Hallelujah Junction“.
O antroje dalyje prisijungs ir pats G. Prokofievas – su legendinio kompozitoriaus anūku Lukas Geniušas pagros ir kitus jo kūrinius, kuriuose fortepijonas veiksmingai susijungia su elektronika.
Spalio 29 d. su Lietuvos kameriniu orkestru koncertuos pasaulio operos teatruose spindintis lietuvių tenoras Edgaras Montvidas.
Koncerto programa irgi susijusi su „recycling“ principu.
Kompozitoriaus ir dirigento Kristiano Josto (Christian Jost) „GhostSong“ perkelia Džimo Morisono (Jim Morrison) eilėraščio poetinius vaizdinius į muziką. O „Dichterliebe“ naujai perprasmina to paties pavadinimo Roberto Šumano (Schumann) vokalinį ciklą, palikdamas originalius harmoninius ir melodinius vingius bei originalias Heinricho Heinės (Heinrich Heine) eiles.
Taip pat koncerte naujai suskambės legendinės britų grupės „The Beatles“ dainos, kurias aranžavo vienas iškiliausių XX a. modernizmo kūrėjų Liuciano Berio (Luciano Beri).
Spalio 30 d. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerte pasirodys pasaulinio garso pianistas Fazilis Sėjus (Fazil Say)
Jis atliks savo naujausią Koncertą fortepijonui ir orkestrui „Mother Earth” (2024), siunčiantį dramatišką įspėjimą siekiant išvengti klimato krizės.
Koncerte taip pat nuskambės Martinšo Vilumso Koncerto saksofonui ir orkestrui pasaulinė pristatymas bei Anderso Hilborgo pristatymas Lietuvoje, diriguos Modestas Pitrėnas.
Lapkričio 5 d. šventėje koncertuos „Grammy“ laimėtojas Latvijos radijo choras
Įžymaus estų kūrėjo Arvo Piarto (Pärto) 90-mečiui skirtame koncerte nuskambės monumentalus šio kompozitoriaus kūrinys mišriam chorui, inspiruotas tikėjimo ir maldų. Diriguos Kasparas Putninsas Kaspars Putnins).
Lapkričio 7 d. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas
Jame dar vienas čiurlioniškas bruožas: Arvydas Malcys savo kūrinyje „Zodiacus“ sugretino M. K. Čiurlionio muzikos skambesį su šių dienų ir to meto simfoninės muzikos skambesiu, panaudodamas keletą originalių mūsų klasiko muzikos fragmentų.
Koncerte taip pat nuskambės ir šventės „in focus“ kompozitorių A. Hilborgo ir P. Dusapino kūrinių pristatymai Lietuvoje. Šiame koncerte pasirodys pasaulinio garso britų virtuozas Lorensas Paueris (Lawrence Power). Diriguos Robertas Šervenikas.
Lapkričio 8 d. Menų gamykloje „Loftas“ pasirodys JAV elektroninės muzikos ikona Karlas Kraigas (Carl Craig)
Jis žinomas dėl savo techno stiliaus muzikos, įkvėptos gerokai platesnės žanrų amplitudės – soulo, džiazo, new wave, industrial, krautrock.
Prieš elektroninės muzikos gerbėjų ypač laukiamą pasirodymą nuskambės lietuvių kompozitorės ir didžėjės Marijos Paškevičės (Maria Paskevic) „Club Edits: XX“.
Šiame „crossover“ tipo kūrinyje modernistinių XX a. kompozicijų fragmentai perkuriami ir pateikiami šiuolaikinės elektroninės muzikos kontekste – avangardinės muzikos bruožai tampa organiška klubinės muzikos dalimi.
Visa šventės „Gaida2025“ dienotvarkė: čia ir čia, bilietus platina „Bilietai.lt“, „Kakava.lt“. Šventę finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.
,,Jakūbo Džozefo Orlinskio (Jakub Józef Orliński)“ – kodėl Jakūbo, o ne Jokūbo ?
,, Aleksanderio Debičo (Dębiczo)“ – kodėl ne Aleksandro Dembičo ?
,,Matilda Loida (Lloyd)“ – kodėl Loida, o ne Loid ? Iš kur ta galūnė ,,a“ moteriškose pavardėse ?
,,Nikolas Alstadetas (Nicolo Altstaedt)“ – anksčiau lyg tai palikdavome Nikolo? Ir, man atrodo, Alt- Stet, kas čia per Alstadetas ?
,,Maiklo Jakašeko (Michał Jacaszek)“ – man atrodo, kad čia lenkiška pavardė.
,,Frederiko Reševskio (Rzewski)“ – kodėl Rževskis pavirsta Reševskiu ?
,,vienas iškiliausių XX a. modernizmo kūrėjų Liuciano Berio (Luciano Beri)“ – Kodėl Beri ,,sulietuvinant“ tampa Berio ?
,,lietuvių kompozitorės ir didžėjės Marijos Paškevičės (Maria Paskevic)“ – jei ji lietuvė, tai kam jos vardą dar reikia versti į lietuvių kalbą ?
,,latvio Jekabso Jančevskio“ – o kodėl latvio originalios pavardės nerašot ?
,,estės Galinos Grigorjevos“ – man atrodo, vardas ir pavardė rusiški ?
Taip būna, kai nėra aiškumo, kam pataikauti. Viskas prasidėjo nuo bandymo sulįsti vienon vieton lenkams, maskuojant tai per, pvz., angliškus asmenvardžius. Bet juk ne vien jie yra. Ir, kai nėra aiškaus sąrašo, kuriuos privalu rašyti pagal jų parašymą, o kuriuos galima ir pagal savo, tai ir gaunasi mišrainė, kaip kas supranta. Jau visiems aišku, kad grynai lenkiškos pavardės Wilkoit negalima rašyti nei Vilkoit, nei juo labiau Vilkaitis, kad François Mitterrand negalima rašyti Fransua Miteranas, Winston Leonard Spencer Churchill negalima rašyti Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčilis, bet štai su kitų kalbų, ne tokių iškilių, rašyba yra pilka zona. Ypatingai tokių pačių burliokų kaip ir mes – estų, latvių – jie neviauktėls, dėl jų irgi niekas neviauktelės, ne taip, kaip vos ką – o jau budri Lenkijos ambasados akis viską mato ir tuoj pat pateikia nesusipratėliams mums geranoriškas pastabas.
Žodžiu, kad būtų tvarka, būtinai reikia metodičkos, kurių kalbū asmenvardžus kaip galim ir negalima rašyti.