Minint archeologijos mokslo pradininkų sukaktis – Lietuvos ir užsienio mokslininkų įžvalgos

Rugsėjo 25–26 d. Vilniuje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Archeologinės kelionės laiku“, kuri surengta minint trijų svarbiausių archeologijos mokslo Lietuvoje pradininkų sukaktis. Tai habil. dr. Jono Puzino 120-ies, habil. dr. Adolfo Tautavičiaus 100-o ir habil. dr. Vytauto Urbanavičiaus 90-ies metų.

Dvi dienas truksiančioje konferencijoje rengėjai pakvietė pranešėjus pažvelgti į šių mokslininkų indėlį į archeologijos mokslą, sumanytojus tyrimus, įvertinti iškeltas hipotezes bei pristatyti naujausias archeologijos tyrimų kryptys Lietuvoje ir Rytų Baltijos regione.

Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus vedėjas dr. Laurynas Kurila teigia, kad konferencija bus įdomi visiems klausytojams: „Šie mokslininkai buvo eruditai, jų interesai – labai platūs, nuo Geležies amžiaus, Viduramžių iki Naujausių laikų. Jie rengė enciklopedijas, kūrė veidų rekonstrukcijos modelius…

Šių dienų mokslininkai daugiausia specializuojasi siaurose srityse, todėl konferencijoje bus įdomu pasiklausyti Lietuvos ir užsienio kolegų įžvalgų, kaip J. Puzino, A. Tautavičiaus ir V. Urbanavičiaus pasiekimus išplečia šių dienų galimybės, nauji mokslo metodai ar teoriniai modeliai.“

Jonas Puzinas (1905 10 01–1978 04 14)

Profesionaliosios Lietuvos archeologijos pradininkas, pagal Vakarų Europos archeologijos mokslo pasiekimus apibendrinęs Lietuvos archeologinę medžiagą, padėjęs pagrindus Lietuvos proistorės periodizacijai, terminologijai ir medžiagos datavimui.

Adolfas Tautavičius (1925 09 09–2006 08 10) bei Vytautas Urbanavičius (1935 07 03–2024 01 22)

Jie buvo vieni ryškiausių XX a. antros pusės Lietuvos archeologų, dalyvavusių daugybėje žvalgomųjų ekspedicijų ir tyrusių įvairaus laikotarpio kapinynus, šventvietes bei kitas materialinės kultūros vertybes.

„Anuomet J. Puzino iškeltos hipotezės šiandien stebina – dar nebuvo atlikti nuodugnūs tyrinėjimai, o J. Puzinas, karo metais iš Kauno atvykęs į Vilniaus universitetą, jau tvirtai kalbėjo apie tris Vilniaus pilis: Aukštutinę, Žemutinę, Kreivąją, – teigia vienas iš konferencijos rengėjų, Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Albinas Kuncevičius. – J. Puzino nuomonę jau vėliau patvirtino nuodugnūs kasinėjimai, kuriuos vykdė A. Tautavičius ir V. Urbanavičius.“

„A. Tautavičiaus ir V. Urbanavičiaus tyrinėtų vertybių sąrašas įspūdingas – tai ne tik žvalgomosios ekspedicijos po įvairius Lietuvos regionus, bet ir pradėti mūrinių pilių, šventviečių, bažnyčių tyrimai, aptikti pirmieji palaidojimai vandenyje.

A. Tautavičiaus rengta archeologijos bibliografija ar V. Urbanavičiaus atliktos Lietuvos gyventojų plastinės veido rekonstrukcijos pagal kaukolę leido giliau pažinti mūsų krašto istoriją.

Bene geriausiai žinoma jų bendrai tyrinėta vertybė – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniaus Žemutinėje pilyje.

Šių dviejų archeologų tyrimai ir mokslinė medžiaga leido iš pradžių tik svajoti, o vėliau, remiantis atliktais tyrimais bei sukaupta medžiaga, ir atkurti didžiųjų kunigaikščių rezidenciją“, – sako vienas iš konferencijos rengėjų, Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ir architektūros skyriaus vedėjas Gintautas Striška.

Dvi dienas truksiančioje konferencijoje „Archeologinės kelionės laiku“ bus pristatyta daugiau nei 30-ies mokslininkų įžvalgos, naujausi tyrimai. Į Vilnių atvyksta svarbiausių Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos mokslo institucijų tyrėjai.

Konferencijos rengėjai – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos istorijos institutas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Konferencijos dienotvarkė

Pirmoji diena. 2025 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, Universiteto g. 7, Vilnius

čia;

Antroji diena. 2025 m. rugsėjo 26 d. Valdovų rūmų muziejuje, Katedros a. 4, Vilnius

čia;

Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus pranešimą