Tęsiantis Vilniaus J. Basanavičiaus gatvės atkarpos tarp Mindaugo g. ir Pylimo g. atnaujinimui, šią savaitę užbaigti darbai J. Basanavičiaus–Pylimo–Trakų gatvių sankryžoje. Šis darbų postūmis leis transporto priemonėms Pylimo gatve judėti sklandžiau.
Iki spalio vidurio lieka galioti visi kiti anksčiau įvesti pakeitimai: nuo Mindaugo g. iki Vingrių g. eismas vyksta viena kryptimi, o atkarpa tarp Vingrių g. ir Pylimo g. yra laikinas akligatvis, t. y. iš šios atkarpos nėra galimybės išvažiuoti į Pylimo ar Trakų gatvę. Užtikrinant privažiavimą prie pastatų, J. Basanavičiaus gatvės atkarpoje tarp Vingrių g. ir Pylimo g. vyksta dvipusis transporto priemonių eismas, leidžiamas tik gyventojų, gatvėje esančių įmonių ir įstaigų bei aptarnaujančiojo transporto eismas.
Taip pat kol kas lieka galioti 6 ir 12 maršrutų troleibusų bei 21 ir naktinių N2, N8, N9 maršrutų autobusų trasų pakeitimai.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės pranešimą
Vykdė archeologinius tyrimus, bet ar ką nors rado nutyli.
Taigi ten veikiausiai prieita tas pranciškonų kvartalas su bažnyčia, kurią dar 1313 metais Lietuvos karalius Vytenis pastatė Rygos pranciškonams. Kaip žinoma Vytenis santykiuose su Rygos vyskupu, Livonija sekė Mindaugo pėdomis. Taigi bažnyčia toje vietoje gali būti pastatyta kaip Mindaugo krikštui ir karūnavimui skirta katedra. Traidenio laikotarpiu, suprantama, ji turėjo būti apgriauta, tai Vytenis ją atstatė. Tačiau, kaip prisimenu, premjeriaudamas Skvernelis tą pranciškonų bažnyčią gal ir su vienuolynu atidavė Lenkijos pranciškonų ordino nuosavybėn. Taigi, gali būti, kad dėl to ir prisėjo nutylėti ką archeologai rado. Juk tai lietuviški pėdsakai, o jie Vilniuje pagal premjerų politiką gali būti rasti tik lenkiški…
Pranciškonų bažnyčia šiek tiek toliau – Trakų gatvėje. Basanavičiaus gatvė – tai Trakų kelio dalis už miesto sienos.
Tai, kad, regis, buvo minėta, jog ir Trakų gatvę rausia.
Vargu, ar Trakų g. pavadinimą galima neabejojant sieti su keliu į Trakus. Tada išeitų, kad Naugarduko g. veda į Naugarduką ir t.t., bet šiuo atveju tokio principo kaip ir nėra. Be to, Basanavičiaus g. kaip kelias į Trakus vadinta nesusietai su tuo – Pogulenka. Tokiu atveju manytina, kad Trakų g. pavadinimas gali būti radęsis iš senovėje ten buvusio vietos pavadinimo tarkim *Trakos, o atitinkamai Naugarduko g. pavadinimas iš tos vietos tarkim Vytenio laikais vadinimo Naugarduku.
J.Basanavičiaus gatvę rusiškai vadino Bolšaja Pohulianka, bet tai vėlyvas vietovardis. Gal nuo Pohuliankos smuklės prie Baltųjų stulpų. Trakų gatvė yra kelio į Trakus dalis. Vieta, kur pastatyta Pranciškonų bažnyčia vadinosi Paski, t.y. Smiltynė. Naugarduko gatvė – neteisingai išversta iš rusų kalbos; turėtų būti Naujamiesčio.
Taigi, kaip viskas paprasta – lietuvių Vilniuje kaip ir negyventa – Mindaugui, Vyteniui Vilniaus kaip ir nebūta.. O dalykas tas, kad jo kaip lietuvių lopšio netgi gatvių pavadinimai nei istoriškai nei kalbiškai netirti. Tai iš kur lietuvio meilė, pagarba miestui, sostinei rasis.
Sakote vieta, kur pranciškonų bažnyčia, vadinosi Paski, t.y. Smiltynė. O kodėl ne iš lietuvių ‘paslui, paskutinis’ – tas žodis. Juolab, kad pavadinime Pohulenka galime įžvelgti esant šaknį hul-/gal-/galas ir rasti reikšmių ryšį tarp Paski ir Po-hul-enka, nes žodžiai ‘paskutinis’ ir ‘galinis’ turi prasmių sinonimiškumo. Be abejonės tarp jų gali būti ir kitos reikšmės – tarkim prasme ‘vakarinė’ – ryšio.
Turėjo būti Piaski – ,,pieskos”. Vartai prie Rūdnykų priemiesčio vadinti Rūdnykų vartais, vartai prie Totorių Lukiškių, vadinti Totorių vartais, vartai prie kelio į Viliją – Vilijos vartais, vartai Subačiaus gatvėje vadinti Subačiaus vartais, vartai į Pilį vadinti Pilies vartais, vartai prie kelio į Trakus vadinti Trakų vartais. Naugarduko gatvė išvesta tarp Vingrių ir Rūdnykų priemiesčių. Naujamiestis, kaip ir Naujininkai yra nauji vardai.
Pohulanka – lėbavimų, puotavimo, lošimų, viešnamių gatvė
Pohulankai: smuklė prie Jackaus koplytėlės buvo mėgstama XIX a. Vilniaus ponijos užmiesčio smuklė. Apie kokias nors nešvankybes girdėti neteko.