Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su į Lietuvą atvykusiu Lenkijos Prezidentu Karoliu Navrockiu. Šalių vadovai aptarė platų klausimų spektrą, įskaitant regiono saugumą, dvišalę darbotvarkę, ekonominį, kultūrinį bendradarbiavimą, paramą Ukrainai, Europos Sąjungos gynybos pramonės iniciatyvas, energetinį saugumą ir kritinę infrastruktūrą, tautinių mažumų klausimus.
„Lenkijos vadovo sprendimas atvykti į Vilnių vieno pirmųjų vizitų tapus Prezidentu rodo ypatingą mūsų šalių ryšį – Lietuvą ir Lenkiją sieja ne tik kaimynystė, bet ir bendros istorijos, saugumo bei laisvės pamokos. Lenkija – strateginė Lietuvos partnerė regione“, – sakė šalies vadovas.
Susitikime daug dėmesio skirta saugumui, kuris yra svarbiausia tema mūsų regione. Šalių vadovai tarėsi, kaip stiprinti NATO rytinį flangą, įskaitant oro gynybos pajėgumus ir bendrą atsaką į dronų keliamas grėsmes. „Nuolatinis JAV pajėgų buvimas Lietuvoje ir Lenkijoje yra didelis atgrasymo veiksnys, todėl toliau investuosime į infrastruktūrą, kad užtikrintume geriausias sąlygas sąjungininkų priėmimui“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvai labai svarbus dvišalis ekonominis bendradarbiavimas – Lenkija yra didžiausia mūsų prekybos partnerė – beveik 10 mlrd. eurų per metus. Norime plėtoti bendrus projektus gynybos, aukštųjų technologijų, energetikos, transporto srityse.
Aptarta ir parama Ukrainai – pasak šalies vadovo, mūsų tikslas, kad Ukraina gautų visą reikiama paramą: karinę, finansinę ir politinę. Prezidento teigimu, ilgalaikė taika Europoje įmanoma tik tuomet, jei Ukraina turės stiprią kariuomenę ir patikimas saugumo garantijas. Taip pat, teigė Prezidentas, turime didinti spaudimą Rusijai – naujasis 19-as sankcijų paketas privalo apimti pagrindines sritis, tokias kaip „Rosatom“, naftos ir dujų sektorius, bankininkystė bei šešėlinis laivynas.
Prezidentai kalbėjosi ir apie Ukrainos ir Moldovos europinę perspektyvą – pasak valstybės vadovo, Ukrainos narystė Europos Sąjungoje yra mūsų bendras strateginis tikslas.
Taip pat aptarti nelegalios migracijos, istorinės atminties įamžinimo klausimai.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
Svečias išreiškė pasitenkinimą, kad 2 ministrai bus iš jų, ir kad, lenkakalbių pageidavimu, gatvių ir gyvenviečių pavadinimai bus lenkiškai rašomi. Taip jie, esą, geriau jausis.
ir pavardžių rašymą ne mūsų valstybės oficialiąja valstybine kalba..
Taigi, QWyXas tik pradžia, tik kojos įkėlimas buvo.
Matyt, “strateginės partnerės” vadovas nėra skaitęs Lietuvos Konstitucijos- joje rašoma valstybinė kalba- lietuvių kalba. Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius.
Pasitenkinti neuždrausta.
Sukant laiko spiralę atgal, Mavrockis monijo Lietuvą tapt šio sumanymo bendražyge. Taip, atsieit, lenkakalbiai jaustųsi geriau, nes gatvių ir gyvenviečių pavadinimai būtų tada užrašomi lenkiškai. Lapė tas svečias, nes nori mus grąžinti atgal į Žečpospolitos laiko istoriją.
P. S.
Tai ne apie tautinę neapykantą. Tai apie lenkų valstybės brandą.
Bus matyti, kokia mūsų politikų branda, kokia jų tautinė savivertė- kas jiems svarbiau- lietuvių kalba, lietuvybė, ar svetimos šalies vadovo pageidavimai.
Pritariu. Iš to bus matyti ir kokia mūsų valstybės branda klausimu kas jai svarbiau – lietuvių kalba, lietuvybė, ar svetimos valstybės pageidavimai?
Dėl deklaruoto strateginio partneriavimo regione su Lenkija, tai Prezidentui, Valstybės valdžiai prieš deklaruojant tai, atsižvelgus į Lenkijos imperinę ‘kresų” politiką – apskritai, politines nuostatas Ukrainos atžvilgiu, ar nederėtų atsiklausti Tautos!.
Tautos atsiklausiama per rinkimus, bet Tauta balsuoja už socialdemokratus, Nemuno aušrą, demokratus, konservatorius, liberalus ir išrenka vos vieną Nacionalinio susivienijimo atstovą. NS vadovybė dar sugeba susipykti tarpusavyje….
Matyt, nacionaliai gerai Lietuvą prie Lenkijos Nausėda šlieja, tai kam dar NS reikalinga…
Matyt, klauso G.Landsbergio patarimų kuo labiau suartėti su Lenkija?
Gali būti, jis lenkizmo adresu, regis, net žodelio viešai nėra prataręs, net ir savo pamfletais ta kryptimi nesisvaido… O galėtų ant lenkizmo vartų – 1994 m valstybinio bendrumo su Lenkija sutarties kokį “vainikelį” užkabinti…
Atkurtos nepriklausomybės pradžioje V.L. dažnai kalbėjo apie Nepriklausomybės kuoliukus, kuriais reikia aptverti Vilniaus kraštą, nuolat primindavo, jog reikia atkurti Vilniaus lietuvybę. O dabar jau daugybę metų tuo klausimo nė žodelio iš jo negirdime. Bet kokiais kitais klausimais pareiškia savo nuomonę, išskyrus šitą.
Įdomu, kas PRIVERTĖ nutilti V.L.? Kodėl susirankiojo savo kuoliukus?
Painioji G.L. su V.L.
Nepriklausomybės pradžioje G.L. buvo 8-rių, kalbėjo kitomis temomis. O V.L. kalbas ir ĮSPĖJIMUS šia tema puikiai įsiminiau! Būtent todėl ir stebina jau dešimtmečius trunkanti atkakli jo tyla. Atmintis aptingo? Ar toji sutartis jį nutildė?
(Kad G.L tuo nesidomi, manau, nieko nestebina.)
Mano numone, Valstiečių žaliųjų sąjungos vadovas Veryga kartu su savo partijos nariais Seime “išleido džiną iš butelio”- tie “strateginės partnerės “pageidavimai” gali būti su drastiškomis pasekmėmis Lietuvai.
“Dabar ypatingai svarbu kuo labiau suartėti su Lenkija ir sieti savo saugumo ateitį su šia kaimyne, o per šį santykį siekti ir JAV dėmesio. Tai yra bene uždavinys Nr. 1 mūsų diplomatijai ir užsienio politikos formuotojams, sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis…” delfi.lt/news/daily/politics/uzdavinys-nr-1-uzsienio-politikoje-landsbergis-ivardijo-kas-dabar-svarbiausia-120145959 .Štai taip… ką ten lietuvių kalba ir lietuvybė 🙁 – nebesvarbu? Žiauru…Kartais kyla mintis, ar NS vadovų konfliktas kai kurių jėgų galimai nebuvo paskatintas specialiai,siekiant žlugdyti politinę jėgą, ginačią lietuvių kalbą ir lietuvybę ?
A) O čia pasirinkimo padarinių vertinimas:
Kvaila ar vertybinė: kokia yra Lietuvos užsienio politika?
− ziniuradijas.lt/laidos/girdziu-tavo-nuomone/kvaila-ar-vertybine-kokia-yra-lietuvos-uzsienio-politika?soundtrack=1
B) O taip – mažiausiai 2 jėgos gudriai NS keršija (ypač vienam iš jų). Keršija kaip paprastai, naudodamosi kurio nors silpnybe 🙁 ). Jų pačių nė nesigirdi, tartum išnykusios būtų…
Panašu, kad integruosimės į Lenkiją su pagreičiu. Birutis, manau, dėl to nuimtas, nes jis buvo prolietuviškas, stabdė naujų lenkiškų raidžių įtraukimą ir pan.
Toks tai paradoksas – lietuvių ėjimas į vakarus lydimas jų lenkėjimu.
Tik istoriškai akli galėjo to nematyti. Antai, Oskaras Milašius dar prieš 100 -ą metų sakė, kad bet koks dėjimas su Lenkija yra Lietuvos prapultis.
Panašiai sakė Lietuvos Kunigaikštis Mikalojus Radvila Rudasis, atsisakęs pasirašyti ( pasirašė kiti) Liublino uniją , nes joje matė “laidotuves ir sunaikinimą laisvos ir savarankiškos valstybės, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės”. Pranašiški žodžiai?