Visais laikais miškas kiekvienam lietuviui buvo ypatingos svarbos vieta. Miško ištekliai ne tik maitina, praleistas laikas medžių apsuptyje – gydo kūną bei ramina sielą.
Šiandien miškas – tai ne tik biologinės įvairovės lopšys, bet ir vis svarbesnė visuomenės rekreacijos erdvė, kurią būtina atsakingai puoselėti. Noras pabėgti į gamtą, atrasti tylą ir grožį tampa vis svarbesnis šiuolaikiniam žmogui, užsisukusiam nuolatiniame miesto šurmulyje ir chaose.
Pasivaikščiojimams, poilsiui, ramybės ir tylos paieškoms dažnas renkasi estetiškai atrodančius, patogius vaikščioti ir ilsėtis miškus. Tačiau, svarbu suprasti, kad estetinis vaizdas, patogumas ir veiksmingumas nėra natūraliai atsirandančios miško charakteristikos.
Tam reikalingas miškininkų indėlis. Viena iš priemonių, padedančių kurti patrauklią ir veiksmingą aplinką miškuose, kurios dažnas taip ieško ištrūkdamas į gamtą, yra kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai.
Jie skirti miškų erdvinės ir rūšinės struktūros formavimui, poilsiui skirtų miškų dekoratyvumo bei estetinio vaizdo gerinimui, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išryškinimui, vertingų kraštovaizdžio bruožų bei įdomių infrastruktūros vietų aplinkos tvarkymui.
Šie kirtimai taip pat prisideda prie poilsiavimo sąlygų gerinimo ir yra laikomi svarbiausia miškų formavimo priemone rekreacinės paskirties teritorijose.
Kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai gali būti labai įvairūs. Jų pobūdį labiausiai lemia miškų funkcinė paskirtis ir tikslai, kurių siekiama šiais kirtimais. Valstybinių miškų urėdijos valdomuose miškuose taikomi tokie kraštovaizdžio formavimo miško kirtimų būdai:
Erdvių formavimo miško kirtimai
Jie dažniausiai atliekami intensyviai lankomose miško teritorijose, ypač prie žinomiausių rekreacinių, gamtos ar kultūros paveldo vertybių, kur siekiama išlaikyti tinkamą uždarų ir pusiau atvirų erdvių santykį.
Šiais kirtimais taip pat siekiama išryškinti saugomų vietų vertingąsias savybes, atidengi vaizdiškai išskirtinį kraštovaizdį.
Formuojant erdves leidžiama iškirsti visą sumedėjusią augaliją (iki 0,1 ha dydžio plotuose), tačiau visada yra išsaugomi pavieniai vertingi medžiai – seni ąžuolai, pušys, liepos, taip pat saugomų ar retų rūšių augalai, išsiskiriantys savo forma ar ekologine verte.
Sudėties formavimo miško kirtimai
Jais siekiama sukurti estetiškai patrauklius, poilsiui tinkamus ir sveikatingumui palankius medynus. Šių kirtimų metu formuojama tikslinė medynų rūšinė sudėtis, derinant spygliuočių ir lapuočių medžių bei krūmų santykį, skirtingą medyno ardų struktūrą.
Kurortuose ir kituose rekreaciniuose miškuose formuojant medynų sudėtį pirmenybė teikiama pušims, taip pat skatinamas fitoncidus išskiriančių rūšių – tokių kaip kadagiai ar ievos – įtraukimas į medynų sudėtį.
Fitoncidai pasižymi antibakterinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, tad laiko leidimas tokiose miškuose yra itin naudingas žmogui.
Kompleksiniai kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai
Miškuose dažnai siekiama ne tik sukurti estetiškai patrauklias erdves, bet ir pritaikyti medynų rūšinę sudėtį taip, kad jie taptų labiau tinkami poilsiui.
Kai šie tikslai įgyvendinami vienu metu didesnėje teritorijoje, taikomi kompleksiniai kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai. Taikant šį būdą vienu metu formuojamas estetiškai išraiškingas, ažūriškas ir mozaikiškas medynas, atitinkantis rekreacinius poreikius bei vietovės kraštovaizdį.
Kraštovaizdžio formavimo miško kirtimais pirmiausia siekiama rekreacinio poveikio – sukurti patrauklią, saugią ir estetiškai vertingą aplinką lankytojams.
Jie padeda formuoti tokią miško struktūrą, kuri geriausiai atitiktų konkrečios vietos apsaugos formą ir vyraujančią poilsio rūšį. Šie kirtimai vykdomi vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektuose numatytomis kraštovaizdžio formavimo priemonėmis.
Rengiant valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektus, kiekviename regioniniame padalinyje rekreacinėms reikmėms pagerinti vidutiniškai numatyta sutvarkyti apie 140 hektarų miškų. Tai rodo šių priemonių svarbą formuojant rekreacinei paskirčiai pritaikytą miško aplinką.
Siekdama ne tik sukurti patrauklią ir patogią rekreacinę aplinką visuomenei, bet ir veiklą rekreaciniuose miškuose vykdyti su kuo mažesniu poveikiu gamtai, VMU įsigijo mažąją medienos ruošos techniką. Su ja pradėjo vykdyti kraštovaizdžio formavimo kirtimus VMU valdomuose miškuose.
Mažoji miško technika pasižymi kompaktiškumu, todėl yra ergonomiškiau pritaikoma vykdant veiklą jautriose, ekosistemų apsaugos, rekreaciniuose, pajūrio miškuose ir saugomose teritorijose.
Dirbdami tokie mechanizmai yra manevringesni, gali važiuoti miško keliais, natūraliomis miško proskynomis, kai jų nėra, važiuojant tarpais tarp medžių, prisiderinant prie reljefo, nežalojant pomiškio grupių, minimaliai slegiant miško paklotę.
Be kitą ko, tokios rūšies medienos ruošos technika naudoja mažiau degalų ir dėl to išmeta žymiai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Labai svarbu, kad ši technika dirbdama skleidžia mažesnį triukšmą.
Tiesa, dėl savo techninių galimybių mažoji medienos ruošos technika nepritaikyta darbuotis vidutinio ir didelio stiebo skersmens medynuose. Todėl, užtikrinti, kad visi kraštovaizdžio formavimo kirtimai bus atliekami naudojant šią techniką miškininkai negali.
Valstybiniai šalies miškai, patikėjimo teise prižiūrimi VMU, yra visų Lietuvos piliečių turtas. Dėl šios priežasties, dirbdami siekiame užtikrinti valstybinių miškų prieinamumą visuomenei ir puoselėjame ne tik rekreacinius miškus, bet ir rekreacines vietas visoje Lietuvoje.
Atrodo lyg reklama, siekiant pateisinti plynus kirtimus.