Itin nepastovios orų sąlygos, augantis kenkėjų ir piktžolių atsparumas augalų apsaugos gaminiams – tik dalis iššūkių, su kuriais susiduria gamintojai ir juos naudojantys ūkininkai. Be viso to, itin griežti teisiniai reglamentai apriboja ūkininkų galimybes gauti inovatyvias priemones savo ūkiams.„Dėl didelių temperatūrų svyravimų šį pavasarį, taip pat kritulių nepastovumo dalis augalų apsaugos gaminių nesuveikė taip veiksmingai, kaip turėjo. Dėl klimato kaitos susiduriama ir su kita problema – augančiu kenkėjų ir piktžolių atsparumu atitinkamai insekticidams ir herbicidams. Augalų apsaugos priemonių gamintojai ieško veiksmingų sprendimų, tačiau jų pasirodymą rinkoje nutolina griežti teisiniai naujų produktų registracijos reikalavimai“, – sako Povilas Viganauskas, „Bayer“ atstovas, atsakingas už pardavimus Baltijos šalims.
Kaip priduria „BASF“ Baltijos šalių rinkodaros vadovas Luka Anesis, žemės ūkio bendrovės turi imtis visų priemonių, kurios leistų užtikrinti tvarią ūkininkavimo apimtį. Anot jo, tai apima ir ūkininkų skatinimą pasitelkti naujoves.
„Norint užtikrinti tvarų pasaulio aprūpinimą maistu, būtina remti ūkininkus. Žemės ūkis turi keistis, kad atitiktų augančio gyventojų skaičiaus poreikius ir tuo pat metu kuo labiau mažintų neigiamą poveikį aplinkai. Tai apima sėklas ir jų savybes, taip pat pasėlių apsaugą, skaitmeninius sprendimus ir tvarumą. Šis pokytis – būtinas siekiant užtikrinti maisto saugumą klimato kaitos sąlygomis“, – teigia L. Anesis.
Augalų apsaugos priemonių kainos neturėtų keistis
Tarp kitų iššūkių, su kuriais susiduria ūkininkai, patenka ir augančios ūkininkavimo sąnaudos: elektros energija, kuras ir kt. Energinių išteklių, taip pat kitų naudmenų kainų augimo spaudimą jaučia ir augalų apsaugos priemonių gamintojai. Vis dėlto, pasak „BASF“ atstovo, įmonės stengiasi išlaikyti stabilų kainų lygį.
„Žinoma, kai kurių gaminių, vertinant konkrečias veikliąsias medžiagas, kainos gali keistis. Tačiau darome viską, kad bendras kainų lygis išliktų nepakitęs ar netgi mažesnis, taip padedant ūkininkams tiek geriau suplanuoti savo veiklą, tiek ir sumažinti jiems tenkančią naštą“, – teigia L. Anesis.
Kuriant naujoves pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas
Augalų apsaugos priemonių gamintojai vieningai sutaria: klimato kaita skatina ieškoti naujų veikliųjų medžiagų ir kurti naujus gaminius, kurie būtų veiksmingi tiek dabartinėmis, tiek ir ateities sąlygomis.
„Pavyzdžiui, įmonės pasitelkia dirbtinį intelektą, kad galėtų greičiau atrasti ir sumodeliuoti, kaip veikia naujos veikliosios medžiagos, kaip jos prisitaiko prie lauko sąlygų ir atitinka tvarumo kriterijus“, – sako P. Viganauskas.
Erika Cesiulė, „Adama“ Baltijos šalių vadovė, pabrėžia, kad tarptautinės įmonės investuoja milijardines lėšas į naujų sprendimų paiešką.
„Augalų apsauga remiasi ne vien tik konkrečia veikliąja medžiaga – ne mažiau svarbu yra ir formuliacijos. Gamintojai ieško naujos kartos formuliacijų, kurias kintančio klimato sąlygomis augalai greičiau įsisavina, yra efektyvesnės ir saugesnės aplinkai. Tam reikia didelių investicijų, bet jos – atsiperka“, – teigia E. Cesiulė.
Nauji gaminiai Lietuvą pasiekia vėlai
Nors augalų apsaugos priemonių gamintojai stengiasi sukurti kuo daugiau veiksmingų gaminių, ne visi pasiekia ūkininkus, arba jų reikia laukti ne vienerius metus. Tai, anot „Bayer“ atstovo, yra nulemta itin griežtų teisės aktų, kuriais atliekama patentuotų produktų patikra.
„Vertinant geopolitines tendencijas, taip pat Žaliąjį kursą, Europoje sunku konkuruoti ir užregistruoti naujus gaminius. Todėl augalų apsaugos priemonių gamintojai pirmiausia susitelkia į kitus regionus, kur registruoti naujus produktus – lengviau ir paprasčiau. Europoje registracijos standartai – aukšti, o Šiaurės zonoje jie – dar aukštesni. Čia esanti Lietuva išsiskiria savo aukščiausiais standartais, kas reiškia, jog norint čia užregistruoti naują gaminį, reikia pereiti ilgą registracijos procesą“, – sako P. Viganauskas.
Tačiau, kaip tvirtina L. Annesi, patentuoti gaminiai labiausiai ir nulemia žemės ūkio bendrovių galimybes diegti naujoves šiame sektoriuje. Pasak jo, patentai užtikrina būtiną mokslinių tyrimų ir plėtros pastangų apsaugą, bei leidžia įmonėms užsitikrinti investicijas į naujas technologijas ir procesus.
„Žemės ūkio sektoriuje chemijos pagrindu sukurtos inovacijos yra labai svarbios kuriant sprendimus, kurie didina produktyvumą ir mažina anglies dioksido išmetimą. Patentai leidžia glaudžiai bendradarbiauti su klientais, užtikrinant, kad kuriame novatoriškus produktus, kurie atitinka jų poreikius ir prisideda prie tvaraus žemės ūkio ateities“, – teigia „BASF“ atstovas.
Išeitis – generiniai gaminiai
Dėl itin ilgo registracijos proceso nauji augalų apsaugos gaminiai Lietuvą pasiekia bene vėliausiai. Todėl šalies ūkininkai renkasi įvairias alternatyvas, pavyzdžiui, generinius gaminius, kurie neretai būna pigesni už originalius.
Kaip teigia E. Cesiulė, išsirinkus norimą augalų apsaugos priemonę – tiek generinį, tiek ir originalų, svarbu laikytis naudojimo nurodymų ir naudoti tuo laiku, kada reikia. Jos teigimu, ūkininkai turėtų įsivertinti, kokius gaminius jiems verta rinktis, ir vertinti ne vien tik jų kainą, bet ir kitus kriterijus.
„Trumpalaikė nauda gali būti mažesnė už ilgalaikius rezultatus, todėl kaina ne visada nulemia ūkio rezultatus. Taip pat vertėtų atsižvelgti ir į prekių prieinamumą, kurį gali paveikti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, geopolitiniai iššūkiai, kariniai konfliktai viename ar kitame regione ir pan. Norint to išvengti, geriausia rinktis tuos gaminius, kurie – ne tik tinkama, bet ir prieinama pas tiekėjus“, – paaiškina „Adama“ vadovė.
Parengta pagal „Linas Agro“ pranešimą
