Šiandien, rugpjūčio 1-ąją, uostamiestis ruošiasi paminėti savo 773-iąjį gimtadienį, kviesdamas klaipėdiečius ir miesto svečius pasinerti į turiningą ir įspūdžių kupiną šventės programą nuo iškilmių iki koncertų ir mokomųjų veiklų.
Šventinė diena tradiciškai prasidės 10.30 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6), kur bus aukojamos šv. Mišios už Klaipėdą ir jos žmones.
Po šv. Mišių, 12.00 val., Klaipėdos piliavietėje (Priešpilio g. 2) įvyks Klaipėdos miesto vėliavos pakėlimo iškilmės, kuriose dalyvaus miesto meras Arvydas Vaitkus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, Simono Dacho namų ir Klaipėdos miesto kultūros bendruomenės atstovai.
Muzikinę programą atliks Klaipėdos brass kvintetas, suteikdamas iškilmėms šventinio iškilmingumo.
Kultūrinė ir mokomoji programa šiemet bus itin turtinga, didelį dėmesį skiriant Klaipėdos krašto šviesuolio, poeto Simono Dacho atminimui.
Nuo 12.30 val. iki 20.30 val. Klaipėdos piliavietės aikštėje (Priešpilio g. 2) vyks mokomosios programos, kuriose bus galima susipažinti su žolynų paslaptimis, Klaipėdos miesto simbolika ir legendomis, nusikalti šventinę monetą, išbandyti senuosius lauko žaidimus ir netgi pasimokyti rašyti žąsies plunksna.
Lankytojai taip pat galės dalyvauti Klaipėdos senamiesčio koklių užsiėmimuose ir užduočių žaidime „Ką žinai apie Simoną Dachą?“.
Pilies muziejaus konferencijų salėje tuo pat metu bus galima aplankyti Simonui Dachui (1605–1659) skirtą parodą ir peržiūrėti filmą „Simonas Dachas: primiršto klaipėdiečio grąžinimas lietuviškajai auditorijai“.
O norintys įminti „Simono Dacho paslapčių kodą“ galės dalyvauti orientaciniame žaidime, kuris prasidės ir baigsis Klaipėdos piliavietės aikštėje. Registracija į šį žaidimą prasideda jau nuo liepos 28 d. el. paštu info@sdh.lt.
Tęsiant šventinę programą, 13.00 val. senamiestyje, Turgaus g. 21, vyks atnaujinto dekoratyvinio pano „Klaipėdos senamiestis“ perdavimo miestui iškilmės.
Klaipėdos kultūros magistro vardo ir Garbės piliečio vardo apdovanojimai – šventės kulminacija
Ypatingas dėmesys šventės programoje skiriamas iškiliems klaipėdiečiams. 18.00 val. Teatro aikštėje įvyks Klaipėdos kultūros magistro vardo ir Garbės piliečio vardo suteikimo iškilmės.
Nuo 2003 metų teikiamas Klaipėdos kultūros magistro vardas yra aukščiausias miesto kultūrinis apdovanojimas. Nuo jo įsteigimo šis garbingas vardas buvo suteiktas 49 Klaipėdos menininkams ir kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai, menui ir bendruomenės tapatybės stiprinimui.
Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardas, atkurtas 1993 metais, yra aukščiausias miesto apdovanojimas, teikiamas už ypatingus nuopelnus Klaipėdai ir Lietuvai, garsinant miesto vardą šalyje ir užsienyje. Šiuo metu Klaipėdos garbės piliečio vardas yra suteiktas 23 asmenims. Šis titulas per metus skiriamas ne daugiau kaip vienam žmogui.
Po iškilmingų apdovanojimų, 20.00 val., Teatro aikštėje, visų lauks neeilinis įvykis – šventinis Justino Jaručio koncertas. Vienas ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos muzikos scenos atlikėjų, Justinas Jarutis, dovanos uostamiesčiui nepakartojamą muzikos šventę.
Atlikėjo pasirodymas taps vienu pagrindinių miesto gimtadienio bruožų, pritrauksiančiu šimtus gerbėjų ir sukursiančiu nepamirštamus prisiminimus.
Vakaro programoje – du pasirodymai Klaipėdos piliavietėje. 21.30 val. senosios muzikos ansamblis „Šviesotamsa“ atliks programą „(Ne)pažįstamas Simonas Dachas“, kuriame skambės Simono Dacho eilėraščiai lietuvių ir vokiečių kalbomis bei jo eilėms sukurta poeto draugo, Karaliaučiaus katedros vargonininko, vieno žymiausių Prūsijos baroko kompozitorių Heinricho Alberto muzika.
Šventinį vakarą užbaigs 22.30 val. vyksiantis ugnies šou, kurį atliks „Viduramžiai LT“.
Kviečiami visi atvykti į Klaipėdą ir kartu atšvęsti 773-iąjį gimtadienį.
Daugiau žinių: www.zvejurumai.lt
Gali susidaryti įspūdis, kad Klaipėdoje galimai įsigali tendencija grįžti prie kai kurių okupacinių valdžių suteiktų pavadinimų . Klaipėdos kanalas vėl tapo Vilhelmo kanalu, Klaipėdoje vėl yra karalienės Luizės ( kieno karalienės? Matyt, ne Lietuvos) tiltas, Frydricho turgus ( tai gal geriau Pričkaus?) , Lindenau mokymo centras… Negi Klaipėda jau įamžino visų 1923 metų sukilimo dalyvių atminimą? Negi nėra baltiškų- lietuviškų, kuršiškų, prūsiškų vietų pavadinimų Klaipėdos gatvėms ir objektams ?
Klaipėda – Laikpėda ruošiasi švęsti 773 – ąjį gimtadienį? Juokaujate gal. Knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipįdos universiteto leidykla/2023) e-formato su atlenkiamu USB raktu skyriaus XI. “Arnava – Pamario baltų valstybė” 73 psl. yra įdėtas žemėlapis, kur iš centro Arnavoje (stovi prie Priegliaus upės netoli dabartinio Kaliningrado) į sausumą, prie jūros prisiglaudęs, stovi teritorinis pusmėnulis, apimantis tiek Aistmares, tiek ir kuršių marias, užsibaigiančias Klaipėda. Jame, palyginus buvusią Zodiako žvaigždynų padėtį su dabartine jų padėtimi danguje Šiaurinės žvaigždės atžvilgiu, nustatyta, kad Klaipėda savo įkūrimo datą rodo14.270 m. pr. Kr. laiku (ledynmetis Skandinavijos šiaurįje baigėsi 10 tūkst. m. atgal). Įkūrė ją, suprantama, kuršiai, – kaip apsauginį punktą nuo įplaukimo į marias svetimiems, norintiems patekti į vidų apiplėšimo tikslais. Ginantis, pavyzdžiui, kad ir nuo žemaičių. Karas tarp kuršių ir žemaičių kol susitaikė kažkada, juk, buvo, ar ne? Vikingai irgi puolė. Dviejų dalių (ofsetas + e – formatas knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” galima įsigyti inernetu per firmą “Patogupirkti.lt”, kuri kartu su jos pristatymu į artimiausią paštomatą per 48 val. kainuoja 24,99 Eu. Gero skaitymo!..