Iki rugsėjo 28 d., Palangos kurorto muziejuje (Birutės al. 34A), veiks Lietuvos dailininkų sąjungos sumanyta paroda, kurioje 10 šiuolaikinių Lietuvos menininkų permąsto M. K. Čiurlionio kūrybą per gamtos ir žmogaus santykio prizmę.
M. K. Čiurlionis Lietuvos meno istorijoje
M. K. Čiurlionis Lietuvos meno istorijoje neabejotinai užima ypatingą vietą, dažnai jį įvardiname kaip genijų. Tačiau šio iškilaus menininko kūryba suvokiama daugiau kaip istorinė vertybė, tolstanti nuo šiuolaikinio diskurso. Šis Lietuvos dailininkų sąjungos projektas skirtas aktualizuoti M. K. Čiurlionio kūrybą šiandien ir grąžinti ją į šiuolaikinio meno lauką.
Parodoje pristatomi kūriniai, tapybos darbai, video kūriniai ir kitos meno vertybės, sukurtos specialiai šiam projektui plenero-rezidencijos metu (liepos 7–14 d., Palangos kūrybos namai).
Kuratorė Aistė Kisarauskaitė pabrėžia, kad projektas siekia permąstyti plenero formatą nūdienos kontekste – tai tampa būdu pabūti su gamta, patirti ar patyrinėti ją, sukuriant naujus ryšius ir naujus sumanymus.
M. K. Čiurlionio palikimas
Parodoje susipina įvairios medijos ir kūrybinės strategijos, atspindinčios šiuolaikinių menininkų dialogą su M. K. Čiurlionio palikimu.
Nuo mitologinių motyvų, kuriuos tyrinėja Diana Radavičiūtė savo kūrinyje „Žalčio mitas”, iki kosminių vizijų Dano Aleksos video darbe „Čiurlionis 2420“, kur asteroidas, pavadintas menininko vardu, tampa mažos tautos tapatybės išlikimo metafora.
Saulius Valius erdviniu kūriniu „Paralelinės erdvės“ kvestionuoja civilizacijos klystkelius, o Viktoras Paukštelis aliejinėje tapyboje atranda naują gylį jūros motyve – viename iš esminių Čiurlionio kūrybos simbolių.
Kiti parodos dalyviai siūlo netikėtus M. K. Čiurlionio kūrybos interpretavimo rakursus: Linas Liandzbergis kuria vaizdinį dialogą su Čiurlionio triptiku „Kibirkštys“, Eglė Ganda Bogdanienė tarpdisciplininiu ritualu „Malda Čiurlioniui“ klausia, ką šiandien reiškia garbinti genijų, o Robertas Narkus instaliacija „Aibės“ ironiškai dekonstruoja nacionalinio kulto naratyvus.
Ieva Augaitytė kartu su kompozitoriumi Michailu Skalskiu pristato sinestezinę patirtį „Prisilietimas. Tylos aidai“, kur gobelenai tampa muzikos partitūrų vizualiniais atitikmenimis.
Palangos tautodailininkas Linas Žulkus kviečia į garso meditaciją su abstrakčia varpine-kolona „Skambink M. K. Čiurlioniui“, o latvių menininkas Māris Čačka, Daugpilio Marko Rothko meno centro direktorius, savo abstrakčioje tapyboje kuria jausmingus peizažus.
„Žemei ir žmonijai susiduriant su klimato atšilimo ir rūšių nykimo problema, nepaprastai svarbus tampa atskirties tarp gamtos ir žmogaus naikinimas, ieškojimas naujų sutarimo, taikaus sambūvio būdų“, – pabrėžia projekto rengėjai.
Praktinės žinios: Paroda veikia trečiadieniais–sekmadieniais 10:00–19:00 val. Palangos kurorto muziejus, Birutės al. 34A, Palanga Bilietai: suaugusiems 5 €, moksleiviams, studentams, pensininkams 2,5 €
Projektas yra M. K. Čiurlionio metų programos „Čiurlioniui 150“ dalis.
Projektą rengia Lietuvos dailininkų sąjunga;
Projektą remia: LR Kultūros ministerija, Palangos kurorto muziejus, VšĮ Palangos dailininkų namai „Palangos dailė“, Palangos miesto savivaldybė;
Lietuvos dailininkų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
