Siekdami sumažinti cukraus vartojimą ir gyventi sveikiau, vis daugiau žmonių ieško pakaitalų saldumui. Vienas iš populiariausių pasirinkimų – mažai kalorijų turintys ar visai nekaloringi saldikliai. Jie vis dažniau atsiduria tiek gamintojų dėmesio centre, tiek pirkėjų krepšeliuose. Visgi, nors saldikliai padeda riboti cukraus suvartojimą, viešojoje erdvėje aplink juos netyla diskusijos.
Dietistė Indrė Trusovė sako, kad šioje diskusijoje dažnai trūksta vieno esminio elemento – faktais grįsto požiūrio: „Demonizuoti saldiklius dažnai imama ne dėl jų poveikio, o dėl nežinojimo. Reikia atskirti mitus nuo mokslu pagrįstų faktų.“
Mažai kalorijų turintys ir nekaloringi saldikliai – tai ingredientai, suteikiantys saldumo skonį be įprastame cukruje esančių kalorijų. Jie gali būti tiek natūralios, tiek sintetinės kilmės: nuo stevijos, eritritolio ar ksilitolio, iki plačiai naudojamų aspartamo ir sukralozės. Skirtingi saldikliai turi skirtingas savybes – vieni puikiai tinka kepiniams, kiti – gėrimams ar pieno produktams. Pasak I. Trusovės, nėra vieno teisingo pasirinkimo: svarbu kontekstas, žmogaus sveikatos būklė ir svarbiausia saikas.
Vienas pagrindinių saldiklių privalumų, dėl kurių žmonės juos renkasi – galimybė sumažinti bendrą kalorijų kiekį racione. Tai ypač aktualu tiems, kurie siekia palaikyti arba mažinti kūno svorį. Kita grupė, kuriai šie ingredientai itin svarbūs – žmonės, sergantys cukriniu diabetu arba esantys prediabetinėje būklėje. Kadangi dauguma saldiklių neturi įtakos gliukozės kiekiui kraujyje, jie padeda išvengti staigių cukraus šuolių ir yra tinkami kasdienei mitybai. Dar vienas saldiklių privalumas – priešingai nei cukrus, jie nedaro žalingo poveikio dantims, neskatina ėduonies atsiradimo, todėl yra palankesnis pasirinkimas norintiems išsaugoti burnos sveikatą.
Apie saldiklius vis dar sklando nemažai mitų, tačiau jų saugumas jau seniai yra nuosekliai vertinamas mokslo. Tiek Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), tiek JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) ne vienerius metus atlieka ilgalaikius tyrimus, siekdamos užtikrinti, kad šie gaminiai būtų saugūs žmonių vartojimui. Pasitikėjimą stiprina ir tai, kad leidimas naudoti saldiklius suteikiamas tik atlikus išsamius vertinimus, o jų patikimumas nuolat peržiūrimas, atsižvelgiant į naujus duomenis. Dėl to tarp sveikatos priežiūros institucijų visame pasaulyje vyrauja sutarimas: patvirtinti saldikliai, vartojami laikantis rekomendacijų, yra saugūs.
Šiais laikais turime daugybę pasirinkimų – vis daugiau gamintojų ieško būdų, kaip reformuluoti gaminius – sumažinti cukraus kiekį, bet išsaugoti skonį. Saldikliai čia tampa ne tik alternatyva, bet ir priemone kurti sveikesnius pasirinkimus. „Nors saldikliai nėra stebuklinga piliulė, jie gali būti naudingi pereinamuoju laikotarpiu keičiant mitybos įpročius – ypač žmonėms, kurie nori mažinti cukraus kiekį, bet negeba atsisakyti saldumo“, – sako I. Trusovė.
„Saldikliai nėra priešas – tai įrankis. Kaip ir bet kuris kitas maisto ingredientas, jie turi būti vartojami atsakingai ir saikingai. Visuomenei vis labiau sąmoningėjant ir keičiant mitybos įpročius, tikėtina, kad saldikliai taps vis dažnesniu pasirinkimu siekiant sveikesnės gyvensenos,“ – apibendrina dietistė Indrė Trusovė.
Parengta pagal „INK agency“ pranešimą
