Jau šiąnakt – trumpiausia vasaros naktis – minėsime Rasas (Jonines). Pažvelgėme į Gyventojų registro duomenis: ar dažnai naujagimiams Lietuvoje suteikiamas Jono ar Janinos vardas?Per šimtmetį, nuo 1925 m., Lietuvoje Jono vardas buvo suteiktas 84 760 kūdikių. Nuo 2020 metų Jono vardas išlieka vienu populiariausių ir užima garbingą 5-ąją vietą, šiuo vardu pavadinti net 1 436 naujagimiai.
Jono vardo populiarumas piką išgyveno nuo 1927 iki 1961 m. – Jonus skaičiavome tūkstančiais. Nuo 1970-ųjų šis vardas išlaiko pozicijas populiariausių vardų sąraše: kasmet 200–300 kūdikių suteikiamas Jono vardas.
Vien per šių metų pirmąjį pusmetį Jono vardas suteiktas jau 110 kūdikių.
Janinos vardas piką išgyveno nuo 1930 iki 1945 m. Šis vardas kasmet buvo suteikiamas daugiau nei tūkstančiui kūdikių. Vėliau vardo populiarumas tendencingai mažėjo, o nuo 2001-ųjų – Janinos vardas vis retesnis.
Sveikiname Jonus ir Janinas su vardo diena!
Parengta pagal Valstybės duomenų agentūros žinią
Buvau diplomų įteikime. Iš 250 absolventų nė vieno senojo lietuviško vardo, ir Jono taip pat nė vieno. Vien tik Benai, Lukai, Emiliai, Emilijos ir pan.
O tai, kokius vardus duodame, ir parodo požiūrį į savo tautą.
Kurgi jis bus nepopuliarus žirgų šalyje. Jonas iš joti. Jonas joja ir dainuoja…
Įdomu, kokia žodžio skutas kilmė? Ar medžiagos atplaiša, ar nuo žodžio skusti?
Viskas priklauso nuo to, ką siekiama įrodyti🙂
Yra čia tokių žodžių kilmės aiškintojų.
Taip, – aiškintojų ne iš sovietmečio, ne iš “Maskvos”…
Taip, tokių, kuriems arklys ne nuo arklas (o pastarasis nuo arti) o nuo irkluoti. Kuo didesnė nesąmonėir toliau nuo sveiko proto, tuo toliau nuo sovietmečio ir Maskvos, taip išeina🙂
Ar bent suvokiate, kokia tai nesamonė?
Taip, suvokiame, kur čia nesuvoksi, jeigu lietuvišką žodį kildinsi kitaip negu sovietinis ir “Maskvos” principas yra lietuviškumui nustatęs, tai teišeis baisi nesąmonė. Gerai, kad pastebite, nesvarbu, kad būtų tai ir naiviai…
SKÙTAS Auk 2, Trak 2 (of. ir Skut) (4). Kilmė ne visai aiški. Plg. liet. skùtas „ko nors gabalas, skiautė; skutena“ (LKŽ XII 1162), skùtas „kutas, spurgas“ (ten pat) ir brus. Скут, Скута, Скутаў (M. Бирыла, 1969, с. 381), lenk. Skuta (SSNO V 104), rus. Скута (H. Тупиков, 1903, c. 361).
( – pavardes.lki.lt/?pg=c )
Čia jau gal būtų “interesų konfliktas”, jeigu dalyvaučiau aiškinime…
Gabrieliui Landsbergiui bus įteiktas Pasaulio ekonomikos apdovanojimas
– madeinvilnius.lt/naujienos/lietuvos-naujienos/gabrieliui-landsbergiui-bus-iteiktas-pasaulio-ekonomikos-apdovanojimas/
G. Landsbergiui įteiktas prestižinis apdovanojimas
− lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2025/06/24/news/g-landsbergiui-iteiktas-prestizinis-apdovanojimas-38416907
Buvusiam užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pirmadienį Vokietijoje įteiktas prestižinis Pasaulio ekonomikos apdovanojimas. Šia žinia G.Landsbergis pasidalino socialiniame tinkle X.
Joninės, Rasos šventė ar netgi Kupolės: iš kur atėjo ši šventė ir kaip KGB bandė ją sieti su girtuokliais?
– tv.alfa.lt/alfa-taskas/jonines-rasos-svente-ar-netgi-kupoles-is-kur-atejo-si-svente-ir-kaip-kgb-bande-ja-sieti-su-girtuokliais/3307
Ir visgi Kupolės gali būti metaforinis Saulės pavadinimas, taigi ir šventė visų pirma vadintina Kupolėmis ar Kupolinėmis, kiti pavadinimai- Rasos, Joninės yra vėlesni – išvestiniai iš apeigų požymių. Šiuo atžvilgiu susišauktų ir Skoplės miesto pavadinimas. Kupolės pavadinimas be abejonės gali būti laikomas nuo lietuviško žodžio kopti. Antai Donelaitis sako: “Vėl saulelė atkopdama juokės”… Latvių “Lyguo” taip pat gali būti susijęs su kopimo veiksmu, įsivaizduojant, kad yra užkopta, kai atsiduri lygioje vietoje, kai jau kopti nėra kur, – nebereikia. Siūlyčiau įsimąstyti į tai.
Kupolės yra nuo žodžio kupa, t.y. aukščiausias taškas, pats viršus. Būtent šiuo metu saulė ir yra kupoje. Kupoje yra ir visa gamta – tai jos vešėjimo, gyvybinių galių aukščiausias taškas. Laužo liepsna irgi kyla viršun – kupon.
Rasos yra pirminis, archaiškiausias, su saulės dievu Ra susijęs pavadinimas Ra-sa, t.y. Ra su (tavimi, mumis). Kupa – tai sąvoka, susijusi su būsenos, kurioje šiuo metu yra saulė, apibūdinimu. Ilgainiui, išsplaunant sąvokų suvokimui, šventės pavadinimui kartu, ar atskirai pradėti naudoti abu žodžiai – Rasos, Kupolės.
O Joninės – tai jau krikščioniškas pavadinimas. Ir vienos dienos. Kai Rasos trunka ar ne 5 dienas, nes maždaug tiek dienų saulė beveik “nejuda”, t.y.diena jau nebeilgėja, bet dar ir netrumpėja.
Beje, žydiškas vardas Sara yra veidrodinis lietuvišk Rasa atspindys. Ra su (mumus) / (mes) su Ra.
Beje, lietuviškoje mitologijoje užsimenama, kad Dievo ašaros yra ir rasa, ir žmonės.
O latviškas “lyguo” siejama su latvių veiksmažodžiu “līgot” (lietuviškai: lyguoti), reiškiančiu “linguoti, suptis”. Tai, matyt, sietina su tuo, kad šiuo metu, kaip jau sakiau, maždaug 5 dienas saulė beveik “nejuda”, t.y.diena jau nebeilgėja, bet dar ir netrumpėja. Ji tarsi linguoja, supasi.
Taigi, tas lyguo, kaip ir kupa, yra saulės būseną apibūdinantis žodis. Darytina išvada, kad latviai prarado archaiškajį švendės pavadinimą Rasa, o štai mes, lietuviai, išlaikėme.
Ugnis yra galių ribos vietos simbolis, kuris magiškai padeda šventėje dalyvavusių gyvenimo viltims, svajonėms išsipildyti. Beje, tokiu – tik natūraliu ribos vietos simboliu yra vandens ir sausumos lietimosi linija – riba.
Galbūt, senovėje buvo įsivaizduojama, kad Saulė užkopusi tarsi sugrįžta namo (į tėvulio dvarą – pas savuosius) ir kelias dienas švenčia sugrįžimą. Gali būti, kad tai įsivaizduota taip, kaip būdavo tokiais atvejais šeimos, genties gyvenime, t.y. – kad sugrįžimo proga namuose rasdavo pilną kupą (kubilą) prausimosi apeigai su atitinkamais žolynais parenkto vandens, taigi visų pirma lyguotavo (liūliuodavo), prausdavosi jame. Tokiu atveju Rasos gali būti nuo žodžio praustis – Prausos> Prasos> Rasos, o Lyguo – maždaug nuo tą patį reiškiančio žodžio ‘lyguot’. Lietuvių žodis kuoptis tai pat reiškia save apsitvarkyti, taigi nuo to tą patį reiškiančio žodžio yra galimas ir pavadinimas Kupolės.
Na, kad žodis Rasos susijęs su saulės dievo Ra pavadinimu, tai manyčiau gali būti iš praeitų amžių supratimo.
Paparčio, kuris yra Rasų simbolis, pavadinimas kurioje tai slavų kalboje yra kuparoč. Peršasi išvada, kad jo pirminis pavadinimas buvo maždaug “kuparatis”, kas reikštų saulės metinio rato dangumi kupą.
Tai, kad kažkurioje slavų kalboje (svarbu yra kurioje) papartis vadinamas žodžiu ‘kuparoč’ yra kalbotyrai labai svarbus faktas aiškinantis su Joninių šventimu vartojamų žodžių ir atliekamų veiksmų prasmes. Trumpai sakant, jis duoda pagrindo manyti žodį ‘papartis’ esant priešdėliniu. Iš to paaiškėtų ir žodžio ‘kuparas’ reikšmė ir kiti moters rengimosi vedybiniam gyvenimui kultūriniai dalykai.
– lkz.lt/?zodis=kuparas&id=17255990000
×kùparas (brus. кyпapь, l. kufer) sm. (3b), (1) Mrj medinė, gaubtu viršumi skrynia įvairiems daiktams sudėti: Padėk skarą į kùparą Drsk. Paimk iš kùparo stomenis Č. Išsikraustė, išbildėjo su visais kuparai̇̃s Kp. Ji turi kraičio bent kelius kùparus prisidėjus Rk. Mano kùparas labai gražus buvo Sdk. Tėvas nešė nedidelį kuparuką rš.
Taip, nes jungtuvės yra žmogiško moters gyvenimo rato aukščiausias taškas. Tai skaista (skaisti mergelė), esminė gyvenimo kaita.
Pasitikslinsiu užrašuose, kurioje čia slavų kalboje, nes tai, berods, iš jau mirusios slavų kalbos.
Nors, pvz., čekų “kapradina”, slovėnų “praprot”, bulgarų “paprat” ir pan. kitose slavų kalbose. Čia reikšminga “kap-” ir pasokartojantis “-rat”.
Papartis gudiškai- paparacj (папараць), lenkiškai- paprocz, paprotka,rusiškai paporotnik Matyt, tai baltiškos (lietuviškos ar jotvingiškos) kilmės žodis slavų kalbose. Latviškai- paparde.