JAV smūgiai Iranui: trys galimi Teherano atsako scenarijai

2025 m. birželio 23 d. BBC paskelbė savo saugumo korespondento Franko Gardnerio straipsnį apie galimus Irano veiksmus po to, kai JAV įvykdė galingus antskrydžius prieš tris šios šalies branduolines objektus. Kviečiame susipažinti su pagrindinėmis šios analizės įžvalgomis ir jos siūlomais scenarijais, kurie šiandien tampa itin svarbūs visam Artimųjų Rytų regionui ir pasaulio taikai.

Straipsnis anglų kalba prieinamas čia: BBC: Iran’s next move could be.

JAV smūgiai – geopolitinių šachmatų partija

Iranas pareiškė, kad JAV smūgiai sukels „amžinas pasekmes“, tačiau, kaip pastebi BBC, tikrieji Teherano žingsniai dar tik derinami. Aukščiausiuose režimo sluoksniuose vyksta karštos diskusijos, ką daryti toliau: atsakyti smūgiu, laukti tinkamo momento ar… pasirinkti diplomatinį kelią.

Pasak F. Gardnerio, šiuo metu Teheranas turi tris galimas strategines kryptis – nė viena jų nėra be rizikos.

1. Atsakyti smūgiu

„Daugelis reikalaus keršto,“ – rašo F. Gardneris. Iranas šiuo metu tebesikeičia ugnimi su Izraeliu, tačiau atsakas į JAV veiksmus – tai būtų visiškai naujas eskalacijos lygis. Nors Teherano arsenalas po susidūrimų su Izraeliu išseko, jis dar turi apie 1500 raketų.

BBC pastebi, kad viena iš galimų taikinių – JAV 5-osios karinės flotilės štabas Bahreine. Tačiau Iranas gali vengti tiesioginio smūgio į kaimynines arabų valstybes ir rinktis seniai išbandytą taktiką – naudoti savo įtakos grupuotes Irake ar Sirijoje (pvz., atakuojant JAV bazes At-Tanfe, Ain al-Asade ar Erbilyje).

F. Gardneris primena 2020 m. precedentą, kai po Kasemo Suleimani (قاسم سلیمانی) nužudymo Iranas atakavo JAV karius, bet „sąmoningai perspėjo“, kad išvengtų aukų. Šį kartą, anot jo, „to daryti gali ir nepasirinkti“.

Kitas galimas žingsnis – dronų ir greitaeigių valčių atakos prieš JAV laivus, minų išdėstymas Hormūzo sąsiauryje, o gal net prašymas husiams Jemene atnaujinti smūgius prieš laivybą Raudonojoje jūroje.

Tikslas būtų užgožti JAV jūrines gynybas didžiuliu dronų ir greitaeigių laivų skaičiumi – rašo F. Gardneris.

2. Atidėtas atsakas

Antrasis scenarijus – palaukti ir smogti netikėtai. Iranas galėtų laukti, kol JAV bazės sumažins budrumą, ir tuomet smogti diplomatiniams ar ekonominiams JAV taškams. Tačiau tai rizikinga, nes gali vėl išprovokuoti naują JAV atsakomųjų veiksmų bangą.

„Rizika čia – kad tai vėl sukeltų naują JAV smūgių bangą, kai eiliniai iraniečiai jau bus grįžę į įprastą gyvenimą,“ – teigia BBC apžvalgininkas.

3. Nesiimti veiksmų ir rinktis derybas

Trečiasis kelias – visiškai atsisakyti karinio atsako. Tai galėtų atverti duris diplomatijai. Pasak Irano užsienio reikalų ministro, būtent JAV ir Izraelis nutraukė derybas, o ne Iranas.

„Irano užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Iranas niekada neatsisakė derybų – esą tai JAV ir Izraelis jas nutraukė.“

Tačiau, kaip pabrėžia F. Gardneris, „derybos įmanomos tik tuo atveju, jei Iranas sutiktų sodrinti uraną tik už savo teritorijos ribų“. Tokiu būdu Iranas galėtų išsaugoti savo civilinę branduolinę programą.

Toks atsitraukimas – tai savotiška režimo stiprybės išbandymo akimirka. Ar Iranas galės išlaikyti veidą po to, kai tiek kartų grasino „siaubingomis pasekmėmis“?

Kokia išeitis?

BBC analizė rodo, kad nė vienas scenarijus nėra palankus. Agresyvus atsakas sukels karą. Laukimas – grėsmingas žaidimas. O derybos reikalautų režimo nuolaidų, kurios gali būti suvokiamos kaip silpnumo ženklas.

Tuo metu visas regionas sulaikęs kvapą laukia: koks bus kitas žingsnis Teherane?

Parengta pagal BBC analizę