VšĮ „Atminties brasta“ išleido docentės, daktarės Jolantos Mažylės parengtą knygą Stasys Žakevičius-Žymantas „Tėvynėje liko širdis“.
Praėjus 35 metams po Lietuvos valstybingumo atstatymo lietuvių išeivijos palikimas vis dar grįžta į Lietuvą, mūsų visuomenę, primindamas sudėtingus XX amžiaus Lietuvos valstybės, tautos istorijos ir asmenybių įvykius ir dažnai skaudžius likimus.
Grąžinti šį palikimą – tai ne tik istorinės tiesos, mūsų visuomenės savasties susigrąžinimas, bet kartais tampa ir teisingumo, tiesos nustatymo klausimas. Būtent tokiu tampa ir šis leidinys „Tėvynėje liko širdis“, doc. dr. Jolantos Mažylės parengtas kaip Stasio Žakevičiaus-Žymanto tekstų rinkinys su išsamiu ir teisybės skraistę praskleidžiančiu knygos sudarytojos įvadiniu straipsniu.
Galima būtų kelti klausimą, kodėl autorė pasirinko Stasio Žakevičiaus-Žymanto asmenybę? Atsakymas matyt, tame, kad autorės tyrinėjimų laukas apima lietuvių išeivijos, taip pat ir Pirmosios Respublikos iškilias asmenybes, išeivijos veikėjus, rezistentus – Vytautą Gedgaudą, Feliksą Mackų, Leoną Bistrą, Aleksą Šemetą ir kitus. Galiausiai, akivaizdus autorės siekis atstatyti teisingumą, suteikti balsą tiems, kas savo laiku negalėjo apsiginti ar buvo užtildyti, užtemdyti melo juodulių.
Knygą „Tėvynėje liko širdis“ sudaro keturios dalys. Trijuose knygos skyriuose – teisininko, publicisto, rezistento Stasio Žakevičiaus-Žymanto (1908-1973) publicistikos straipsniai, rašyti praėjusio amžiaus septintajame-aštuntajame dešimtmetyje įvairiems JAV lietuvių periodiniams leidiniams – žurnalams „Mūsų Vytis“, „Į Laisvę“, laikraščiams „Dirva“, „Nepriklausoma Lietuva“.
Tekstai skelbiami nieko nekeičiant, tik pataisant kai kuriuos nežymius rašybos ar skyrybos trūkumus. Pateikiami straipsniai taip, kai buvo paskelbti. Asmenvardžių rodyklėje plečiamai pateikiamos žinios apie ryškesnes asmenybes, kurios minimos leidinyje.
Pirmajame skyriuje „Mūsų kova yra mūsų gyvenimas“ skelbiami straipsniai, kurių pagrindinė ašis – Birželio sukilimas. Autorius puoselėja profesoriaus Vaclovo Biržiškos mintį, jog Birželio sukilimas Lietuvos istorijoje jau yra „įrikiuotas į kitų didžiųjų lietuvių tautos sukilimų tarpą: 1794, 1831, 1863 m.“ S. Žakevičius-Žymantas savo straipsniuose brandina ir puoselėja savo sumanymą, jog „1941 m. Tautos sukilimas priklauso ne vien praeičiai, bet dabarčiai ir ateičiai“.
Knygos sumanymo autorė ir sudarytoja doc. dr. Jolanta Mažylė pažymi, kad laikraščiuose paskelbti straipsniai dažniausiai yra didelės apimties, todėl skaidomi į atskiras dalis, skyrius ir skyrelius, idant skaitytojui būtų patrauklūs skaityti. Sudarytojos pastebėjimu, S. Žakevičius-Žymantas daug dėmesio skyrė tekstų formai, siekdamas, kad jie greičiau patrauktų skaitytoją. Tikėkimės, kad tuo netruks įsitikinti ir šių dienų skaitytojas susitikęs su teisininko, publicisto, rezistento S. Žakevičiaus-Žymanto tekstais iš aštuonių dešimtmečių praeities.
Knygos autorė siekia atstatyti istorinį teisingumą ir tai atliko pasitelkdama S. Žakevičiaus-Žymanto tekstų analizę, taip pat parengusi išsamų, to meto įvykius ir asmens biografiją nušviečiantį įvadinį straipsnį. Dera pastebėti, kad čia buvo atliktas iš ties svarbus ir didelis tyrėjos darbas – tiek nustatant įvairias biografines personalijų sąsajas, tiek renkant ir atrenkant S. Žakevičiaus-Žymanto tekstus.
Knygos turinys logiškos struktūros ir nuoseklus, atspindintis tiek S. Žakevičiaus-Žymanto tekstų turinį, tematiką, tiek biografines akimirkas, kurių bene svarbiausias – veikla lietuvių išeivijoje, siekis atgauti Nepriklausomybę, refleksiją dėl būsimos Lietuvos ir tautos likimo.
Pirmasis skyrius skirtas 1941 metų Birželio sukilimui, jo reikšmei tiek istorinėje perspektyvoje, tiek to meto Lietuvai. Antrasis knygos skyrius, jo tekstai identifikuoja lietuvių išeivijos, ypač JAV, būsenas ir nuogąstavimus apie išeivijos sutelktį kovoje dėl tautos išlikimo.
Trečioji dalis – Lietuvių tautos rezistencijos tematika, kur ašine asmenybe tampa profesorius Mykolas Biržiška. Paskutinysis knygos skirtas pačiai S. Žakevičiaus-Žymanto asmenybei, kurios veiklą, bruožus istorinėse peripetijose atskleidžia V. A. Dambravos, B. Railos, A. Gustaičio ir kitų tekstai. Autorės įvadiniame straipsnyje itin taikliai apibrėžtas šios skyriaus, o kartu ir knygos turinys – S. Žakevičiaus-Žymanto grąžinimas Lietuvai, tiek atmintimi, tiek veikliu turiniu, tiek į jam istorijos nubrėžtą lauką.
Apibendrinant bandymą pažvelgti ir įvertinti šią knygą, pabrėžtinas knygos autorės, doc. dr. Jolantos Mažylės atliktas didžiulis darbas – surinkti tekstus, juos atrinkti, sistematizuoti ir išryškinti esminius S. Žakevičiaus-Žymanto sumanymus nėra lengvas ir profesionalumo reikalaujantis darbas.
Autorė turėjo atlikti ne tik tekstų paiešką įvairiuose lietuvių išeivijos leidiniuose, tačiau ir tyrinėti archyvus, ieškoti faktus patvirtinančius dokumentus, atlikti įvairių šaltinių analizę, siekiant nustatyti istorinę tiesą. Toks darbas reikalauja itin didelio kruopštumo, mokslinės kvalifikacijos, didelio įdirbio tematikoje.
Jau šiandien galima pasakyti, kad šios knygos reikšmė irgi neabejotina. Ji taps šaltiniu analizuojant, toliau vykdant tyrimus lietuvių išeivijos tyrimų baruose. Autorės fiksuoti dokumentai svarbūs tiek S. Žakevičiaus-Žymanto asmenybės, jo sumanymų vertinimuose, tiek bendram mūsų tautos išeivijos pažinimui ir jos nuveiktų darbų įvertinimui.
