Ketvirtadienis, 10 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

www.alkas.lt
2025-06-19 18:04:02
22
1941 m. birželio sukilimui skirta konferencija Seime

1941 m. birželio sukilimui skirta konferencija Seime | Alkas.lt koliažas

2025 m. birželio 20 d., penktadienį, 9 val. Seimo Konstitucijos salėje vyks svarbi konferencija „1941 m. Lietuvos sukilimas ir laisvės kovų 1939–1953 metais atmintis bei svetimų naratyvų skvarba į lietuviškąjį istoriografinį pasakojimą“.

Tai ne tik istorinės atminties renginys, bet ir strateginis forumas, kuriame bus aptariama Lietuvos istorijos politikos padėtis, istorinės atminties pavojai ir galimybės XXI a. geopolitinių iššūkių kontekste.

Spaudos konferencija – įžanga į pagrindinį renginį

Konferencijos išvakarėse – birželio 19 d. 9 val. Seimo spaudos konferencijų salėje – surengta spaudos konferencija, skirta pristatyti būsimo renginio tematiką ir tikslus. Joje dalyvavo Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis bei Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus kuopos vadas Kostas Ivanauskas.

Kalbėta apie būtinybę atkurti istorinį teisingumą, apginti sukilimo atminimą nuo dezinformacijos bei stiprinti visuomenės atsparumą ideologinei sklaidai, nukreiptai prieš Lietuvos istorinę savimonę.

Tautos sukilimas – ne ištrinama praeitis

Konferenciją rengia Seimo nariai dr. Valdas Rakutis ir Audronius Ažubalis. Pasak jų, būtina iš naujo įvertinti 1941 m. sukilimą – ne kaip pavienį ar kontroversišką epizodą, bet kaip tautos pastangą ištrūkti iš sovietinės okupacijos gniaužtų. A. Ažubalis pabrėžia, kad turime kalbėti ne apie „birželio sukilimą“, bet apie Nacionalinį lietuvių tautos sukilimą, nes tai buvo visaliaudinė reakcija į 1940 m. okupaciją ir nepriklausomybės netektį.

„Tai buvo visos tautos pastanga atkurti brutaliai nuslopintą Lietuvos valstybingumą. Metas šią pastangą įvertinti teisingai, be iškraipymų ir primestų svetimų pasakojimų, kuriais siekiama diskredituoti sukilėlius ir tuo pridengti okupantų įvykdytus nusikaltimus“, – sako A. Ažubalis.

Tuo tarpu istorikas dr. Valdas Rakutis primena, kad Lietuvos istorinė atmintis tampa nuolatinių informacinių atakų taikiniu. „Priešiškos jėgos pasitelkia Vakarų akademiniam diskursui įprastus naratyvus, siekdamos sumenkinti mūsų istorinę savivoką“, – sako jis. Todėl, anot jo, būtina išsaugoti ir stiprinti savarankišką lietuvišką istorinį pasakojimą, tuo pačiu girdint ir kitų tautų balsus, bet nesusitapatinant su jų interesais.

Pranešėjai – akademikai, politikai, visuomenės veikėjai

Konferenciją pradės Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininko Dariaus Jakavičiaus sveikinimas. Pranešimus skaitys:

  • dr. Rasa Čepaitienė (Lietuvos istorijos institutas, LGGRTC) – apie Birželio sukilimą Rusijos istorijos politikos kontekste;

  • dr. Bronius Makauskas (VDU, Varšuvos universitetas) – apie lietuvių ir lenkų interesų susikirtimus 1939–1943 m. laikotarpiu;

  • prof. Kęstutis Skrupskelis (JAV) – holokausto sampratos aspektus;

  • Arvydas Sekmokas – apie Birželio sukilimo reikšmę Kovo 11-ajai;

  • dr. Jolanta Mažylė – apie sovietinės publicistikos transformaciją į tariamus „istorijos šaltinius“;

  • Vidmantas Valiušaitis – apie 1941 m. sukilimo šaltinių problematiką.

Po pietų numatyta diskusija, kurioje dalyvaus prof. Vytautas Landsbergis, Seimo nariai Vytautas Sinica, Audronius Ažubalis, prof. Arūnas Gumuliauskas, Auksė Usienė (KAM strateginės komunikacijos departamentas), Antanas Mažeika (Kalifornija) ir kiti.

Konferencijos pabaigoje bus svarstoma ir priimama rezoliucija, apibendrinanti diskusijose išsakytas nuostatas.

Istorija šiandien: atminties kova vyksta dabar

Sovietinė okupacija, kuri prasidėjo 1940 m., o po metų perėjo į nacistinę ir vėl sovietinę okupaciją, paliko gilius randus Lietuvos atmintyje. 1941 m. birželio sukilimas – tai mėginimas išsivaduoti, kuris, nepaisant to, kad buvo sužlugdytas, vis dėlto suvaidino svarbų vaidmenį išsaugant valstybingumo siekį. Sukilėlių paskelbta Lietuvos laikinoji vyriausybė išreiškė tautos valią gyventi laisvai.

Sovietinė istoriografija ilgus dešimtmečius ignoravo arba demonizavo šį sukilimą, o šiuolaikinėje geopolitinėje erdvėje jis vėl tampa dezinformacijos objektu – tiek iš Rytų, tiek kai kuriais atvejais ir iš Vakarų akademinių ratų. Lietuvai būtina turėti savarankišką, argumentais grįstą ir patriotinį istorinį pasakojimą, kurio pagrindu būtų ugdoma tautinė savigarba, istorinė atmintis ir pilietiškumas.

Renginys visiems – tiesiogiai ir internetu

Konferencija yra atvira žurnalistams, akademinei bendruomenei, politikos formuotojams ir visiems, kuriems rūpi Lietuvos istorinė tapatybė. Renginys bus tiesiogiai transliuojamas Seimo „YouTube“ kanale „Atviras Seimas“, todėl prie diskusijos kviečiami prisijungti ir visuomenės nariai iš visos Lietuvos bei užsienio. Konferencijos tiesioginę transliaciją galite stebėti ir Alkas.lt:


Parengta pagal Seimo pranešimą spaudai ir Alkas.lt šaltinius

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Išleista Povilo Gaidelio knyga „Lietuvos kovos dėl laisvės 1941–1953“
  2. Seime – konferencija „Istorinės atminties politika: reikia nacionalinio susitarimo“
  3. Kaune bus pristatyta knyga apie Tautos sukilimą
  4. Seime – spaudos konferencija apie siūlymą atsisakyti Vėlinių kaip šventinės dienos
  5. Nuspręsta dėl memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams
  6. V. Radžvilas. Po susidorojimų: atidavus Sukilimą, nebereiks ir Genocido centro
  7. Pašnekesys Seime: Kokią Lietuvos ir Europos istorinę atmintį formuosime dabartiniame geopolitiniame kontekste? (tiesioginė transliacija)
  8. Seimo nariai prašo įamžinti Lietuvos laisvės lygos vardą Vilniaus mieste
  9. Vilniuje paminėtas 1941 m. Birželio sukilimas (video, nuotraukos)
  10. V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  11. Kaune paminėtos 1941 m. Birželio sukilimo 77-osios metines (nuotraukos)
  12. „Aktualioji istorija“: Karas dėl Lietuvos istorinės atminties – šių dienų Laisvės kova
  13. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia minėti Laisvės gynėjų dieną
  14. Seime pirmą kartą apdovanoti istorijos saugotojai ir kūrėjai
  15. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 22

  1. Mikas says:
    3 savaitės ago

    Čia svarbiausias teisinis momentas yra tas, kad Seimui patvirtinus Sukilimo paskelbtus suverenios valstybės atkūrimo dokumentus, jie taptų valstybės statuso aktais, o 1940 m. Sovietų valdžios spredimas priimti Lietuvą į Sovietų sąjungos sudėtį netektų galios kaip prieš tai tuo klausimu buvęs teisinis aktas. Šis momentas daro Lietuvos teisinę padėtį tarptautinės teisės plotmėje atskira, kitokia negu Latvijos ir Estijos karo ir po jo laikotarpiu. Taigi konferencijos tikslas siekti, kad Seimas patvirtintų (ratifikuotų) Sukilimo paskelbtus valstybės atkūrimo dokumentus.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      3 savaitės ago

      Labai teisinga pastaba. Palaikau.

      Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      3 savaitės ago

      Tiek Juozas Kazickas, tiek mano tėvas Henrikas Sinkus, tiek Vyrautas Stonis mokėsi karo mokykloje. V. Stonis, atsimenu, būnant vėliau Vorkutoje pasakojo, kad, dar prieš užeinant vokiečiams, jis su keliais žmonėmis, pašalinęs rusų apsaugą, užėmė Kauno radiofoną ir 1940 m. birželio mėnesį paskelbė, jog “Atkuriama Lietuvos nepriklausomybė”. Todėl pritariu Mikui, jog konferencijos tikslas būtų siekti, kad Seimas patvirtintų (ratifikuotų) Sukilimo paskelbtus valstybės atkūrimo dokumentus. A. ir J. Kazickų nuotrauka už nuopelnus Lietuvai yra įdėta knygos “Istorija pareinant į Lietuvą 91-me puslapyje. Dėkoju.

      Atsakyti
      • +++ says:
        3 savaitės ago

        Stebina, kad iki šiol neįteisino to dokumento.

        Atsakyti
    • jo says:
      3 savaitės ago

      Mikas (Michailas?) nuolat stengiasi pasakyti, kad neva reikia kažką padaryti, kad „1940 m. Sovietų valdžios spredimas priimti Lietuvą į Sovietų sąjungos sudėtį netektų galios kaip prieš tai tuo klausimu buvęs teisinis aktas.“ Bet įsisąmonink, Miša, kad okupantų sovietų sprendimai aneksuoti Lietuvą ir be to neturi teisinės galios nuo pat jų priėmimo momento, ir baik šitą šlykščią, buką, kremlinę propagandą, kad jie kažkaip turėjo ar gali turėti teisinę galią.
      O 1941 birželio sukilimas, be abejo, turi būti deramai minimas, pripažįstamas, nes tai buvo lietuvių tautos siekis išvyti okupantus ir atkurti nepriklausomą valstybę.

      Atsakyti
  2. Ar naikinti Desovietizacijos komisiją? says:
    3 savaitės ago

    Ar reikia naikinti Desovietizacijos komisiją?
    – lrt.lt/radioteka/irasas/2000421873/ar-reikia-naikinti-desovietizacijos-komisija
    „Seimo socialdemokratai siūlo naikinti Desovietizacijos komisiją. Anot jų, komisijos išvados priešina visuomenę. Panaikinus komisiją sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo ar paminklų nukėlimo priimtų savivaldybės. Opozicija tokiam siūlymui nepritaria ir piktinasi, kad siūlymas buvo registruotas prieš Gedulo ir vilties dieną. […]
    Laidoje dalyvauja Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas, Seimo nariai Jūratė Zailskienė, Paulė Kuzmickienė ir Vytautas Sinica, istorikas Norbertas Černiauskas.”

    Nežinau, ar tik mano kompiuteris šlubuoja, ar įrašas tyčia pagadintas? – Išbandžiau ir kitą adresą, deja, ir čia dažnai girdisi tik sakinių nuotrupos.
    Kitas adresas:
    – lrt.lt/radioteka/irasas/2000421873/ar-reikia-naikinti-desovietizacijos-komisija?episode=2593195&season=%2Fradioteka%2Flaida%2Flrt-aktualiju-studija%2F2025

    Atsakyti
    • Veikia: says:
      3 savaitės ago

      – youtube.com/watch?v=DnxUhuG31zY
      Kažin – o laidų vedėjai ar domisi jų laidų įrašų kokybe?

      Atsakyti
  3. Leidžia privačiai plepėti says:
    3 savaitės ago

    Erikas Černauskas. K. Škirpos atminimo lenta primena: lietuviai nebus vergų tauta!
    – pozicija.org/erikas-cernauskas-k-skirpos-atminimo-lenta-primena-lietuviai-nebus-vergu-tauta/

    „ specialiosios policijos pajėgos šių dienų Vilniuje pakartojo SSRS okupantų surengtą „bananų balių“
    „ Mums nurodyta: mieli lietuviai, galite privačiai plepėti apie Sukilimą, bet nedrįskite įamžinti ir pagerbti sukilėlių “

    Atsakyti
  4. Pradėsim nuo naikinimo? says:
    3 savaitės ago

    Sostinės Katedros aikštėje nebeliks Vilniaus įkūrimo 650-mečiui skirto akmens
    – lrt.lt/naujienos/kultura/12/2594476/sostines-katedros-aiksteje-nebeliks-vilniaus-ikurimo-650-meciui-skirto-akmens?srsltid=AfmBOoomPK05xAMZ-WKkALxop0ZqpQLyN0bfjIEkwc7ZfLxj0v_6I-oy
    – alfa.lt/aktualijos/vilnius/sostines-katedros-aiksteje-nebeliks-vilniaus-ikurimo-650meciui-skirto-akmens/-40369399/
    – klaipeda.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/sostines-katedros-aiksteje-nebeliks-vilniaus-ikurimo-650-meciui-skirto-akmens-1707950
    (ir t.t.)
    „Vilniaus Istorinės atminties komisijoje nusprendėme akmenį iš Katedros aikštės pašalinti“, – penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.” ( žr. – lrt.lt/img/2023/04/28/1499540-964005-756×425.jpg)
    Teisina savo sprendimą tuo, kad jis sovietmečiu čia pastatytas…
    Gal komisijos pirmininkė jau perima ir vadovavimą desovietizacijos k-jai?
    Ši data (1323) laikoma pirmuoju kartu, kada rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Vilniaus vardas.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      3 savaitės ago

      Neseniai šventėme Lietuvos paminėjimo Tūkstantmetį. Istorinės atminties komisijoje nuspręsta, kad “sostinės-katedros-aikštėje-nebeliks-vilniaus-ikurimo-650-meciui-skirto-akmens”. Knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) 28p. dokumentaliai įvardinta, kad “Vilniaus miesto pagal archeologinius ir astronominius duomenis įkūrimo dat yra 7.275 m. pr. Kr.. Pagrindas – archeologų po Katedros presbiterija aptiktas pentagramos formos akmuo”. Tai, ką – ir šį akmenį pašalinsime iš po presbiterijos? Kartu norėčiau paklausti: “Gal, lietuvių tautos išdavikai, ką tik perskaitėte Rusijoj išspausdintą knygą “Istorija Litvy” (Lietuvos istorija), kur lietuvių, kartu ir Vilniaus, kaip tokio buvimas yra neigiamas iš viso? Antrinant tą patį Lenkijos istorikams”. Nu, pakvaišo ta Kamilė Šeraitė-Gogelienė ir daugiau nieko.

      Atsakyti
      • Neišgraužiama data! says:
        3 savaitės ago

        Ar ne tai ir yra tikroji priežastis? Sumanymo autorius pasinaudojo data, kurią nuo seno žino Vakarų pasaulis, todėl jau niekas negali bent jau šios datos užginčyti – iškalė akmenyje metus, kai po Europą pasklido Gedimino kvietimas atvykti. O kadangi miestas ne per metus pastatomas, vadinasi, jis čia iš gerokai senesnių laikų (iš)kilęs.

        Atsakyti
        • TAI viso to priežastis? says:
          3 savaitės ago

          Vilnius – nebe sostinė?
          Vilniuje nebeliks „Sostinės dienų“: keičiasi ir šventės pavadinimas, ir organizatorius
          – alfa.lt/aktualijos/vilnius/vilniuje-nebeliks-sostines-dienu-keiciasi-ir-sventes-pavadinimas-ir-organizatorius/357212/
          „Didžiausia Vilniaus rudens šventė „Sostinės dienos“ nuo 2025 m. keičiasi: ji vadinsis „Vilniaus dienos“, o jos organizavimą perima tiesiogiai savivaldybei pavaldi įstaiga – Vilniaus kultūros centras. ”
          Komisijai atrodo, jog užrašas ant akmens su Vilniaus kaipo sostinė prisistatymo Europai metais kažkaip nedera su šiais sumanymais? O gal iš Vilniaus jau atimtas sostinės statusas?

          Atsakyti
  5. +++ says:
    3 savaitės ago

    Teisinti sprendimą tuo, kad jis pastatytas sovietmečiu yra kvailystė arba tyčinis sabotažas. Okupacijų tauta nuolat priešinosi – kai nebegalėdavo ginklu, priešindavosi kultūriškai. Ir tas akmuo yra vienas iš to pavyzdžių. Jei tas argumentas būtų teisingas, tai reiktų vėl nugriauti Trakų pilį.

    Atsakyti
    • Atsargiau! says:
      3 savaitės ago

      Atsargiau su tokiom pastabom. – Juk nepasigėdys apsimesti kvaileliais ir nulėks į Trakus…

      Atsakyti
    • Kažin says:
      3 savaitės ago

      Gal čia tą argumentą, kad “sovietmečiu pastatytas”, reikėtų suprasti, kad Vilnius lenkiškas, o ant akmens lenkiškai nėra užrašyta.

      Atsakyti
  6. Mikas says:
    3 savaitės ago

    Teisiškai yra taip, kad suvereno teisė priklauso tautai. Maskva Lietuvos okupaciją „įteisino“ 1940 m. “Liaudies seimo” kaip lietuvių tautos atstovo sprendimu, tačiau ta pati lietuvių tauta, t.y. tas pats suvereno teisės subjektas 1941 m. Tautos sukilimo sprendimu Lietuvą atkūrė kaip atskirą suverenią valstybę. Pagal teisę, kai yra keli to paties subjekto sprendimai, tai galioja paskutinysis. Taigi kaip paskutinysis sprendimas šiuo metu galioja 1941 m. Tautos sukilimo paskelbti dokumentai, kuriais yra atkurta suvereni Lietuvos valstybė. Tai įvykdžius 1940 m. “Liaudies seimo” sprendimas soti į Sovietų sąjungą yra ne tik neteisėtas, bet tapęs nuo 1941m. birželio ir netekusiu galios. Dėl to Maskva teisiškai didžiąją okupacijos laiko dalį yra praradusi kuo pateisinti. Tam, kad 1941 m. Tautos sukilimo paskelbti dokumentai turėtų galios Lietuvos diplomatiniuose santykiuose su Maskva ir kitomis šalimis – būtina, kad juos ratifikuotų Seimas. Matyt, daugeliui politikų ši teisinė logika – “neįkandama”.
    Taip pat matosi, kad daugeliui nėra suprantama ir tai, jog 1941 m tautos sukilimo dokumentai yra sukilusios Tautos kaip suvereno teisės dokumentai, kurie yra besąlygiškai galiojantys ir byloja ne jos siekį išvyti okupantus ir atkurti nepriklausomą valstybę, o faktą, kad tai Tauta jau įvykdė – atkūrė valstybę. Tokiu atveju Seimui ratifikavus Sukilimo dokumentus Maskva neturėtų kuo tarptautiniuose santykiuose pgrįsti, kad Lietuvos ji neokupavo kaip suverenios valstybės bei teigti, jog ją išvadavo kaip Sovietų sąjungos teritoriją.

    Atsakyti
    • +++ says:
      3 savaitės ago

      ,,Matyt, daugeliui politikų ši teisinė logika – “neįkandama”.” Seimas turi Teisės skyrių – ten jie tai tikrai supranta. Iš tikro, manau, bijo griauti sovietinę istorijos interpretaciją. Kas rodo, kad mūsų elitas vis dar dirba Rusams.

      Atsakyti
  7. Intelektinė viktorina says:
    3 savaitės ago

    Nugalės tas, kas atspės, kodėl tam vaikinui širdelę sopa:
    – iq.alfa.lt/photo/000000357/061/MAIN_00_INITh.webp

    Atsakyti
  8. Mikas says:
    2 savaitės ago

    Labai informatyvus yra dr. Broniaus Makausko pranešimas. Jis nušviečia lietuvių ir lenkų interesų susikirtimus 1939–1943 m. laikotarpiu, tačiau stebina, kad tiek lietuviams, tiek lenkams, veikusiems užsienyje 1940-1943 metų laikotarpiu, 1941 m. Tautos sukilimo Lietuvoje įvykdyto ir paskelbto Valstybės atkūrimo fakto tarsi nebūtų. Lietuvos valstybė Sukilimo buvo atkurta su sostine Vilniumi. Iš Sikorskio vyriausybės veiklos egzilyje pozicijos aišku, kad Sukilimo įvykdytas ir deklaruotas Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimas kirtosi su Lenkijos interesais. Tačiau tai, kad šio fakto nenaudojo egzilyje veikę Lietuvos diplomatai yra neįminta mįslė, kaip ir visiškas diplomato K.Škirpos nutylėjimas kaip Sukilimo organizatoriaus. Beje, Sikorskio vyriausybės veiklos per lenkiškas organizacijas Vilniuje fone mįslinga lieka ir Sukilimo Vilniaus štabo išdavystė, kai prie štabo Kaune liko neprisiliesta. Taigi, ar ne tą pačią laikyseną, kad 1941 m. Sukilimo fakto tarsi nebūtų, jau 35 metus tęsia Laisvos Lietuvos valdžia. Tad kas gali paneigti, jog tai tęsiasi Lenkijos kartu su “staliniškais” interesais.

    Atsakyti
  9. jo says:
    2 savaitės ago

    Labai geri visų pasisakymai, reikia juos labiau išplatinti, paskelbkite atskirais straipsniais didžiojoje spaudoje (ėlertė, delpi), gal galima iškarpyti po vieną pasisakymą ir trumpesniais įrašais sudėti į youtube. Ypač Mažylės ir Valiušaičio pateiktus faktus apie sovietinio melo kūrimą reikėtų išversti į anglų kalbą, į hebrajų, į rusų ir platinti raštu ir video.
    Ir Ažubalio liudijimas apie Viktorovnos nuostatas gal kam nors padėtų atverti akis apie liberalus?

    Atsakyti
    • SKT. says:
      2 savaitės ago

      Pritariu, reikėtų plačiai viešinti pasiskymus, kad kuo daugiau visuomenės sužinotų tikruosius faktus apie Sukilimą.

      Atsakyti
  10. Mikas says:
    2 savaitės ago

    Ypač daug negirdėto pasakantis yra dr. Broniaus Majausko pranešimas, jį visą nelaukiant yra būtina paskelbti Alkas.lt.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Baltijos šalių žemės ūkio ministrai
Lietuvoje

Baltijos šalių minisrai aptarė svarbiausius žemės ūkio klausimus

2025 07 09
Parkas Klaipėdoje
Lietuvoje

Klaipėdoje kuriama nauja žalioji erdvė

2025 07 09
Šuo, labradoras
Lietuvoje

Žmonėms su negalia bus užtikrintas šunų pagalbininkų prieinamumas

2025 07 09
Aplinkos ministras Povilas Poderskis
Lietuvoje

P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną

2025 07 09
Kauno senamiestis | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas keičia pagalvės mokesčio taisykles

2025 07 09
Pinigai, taupyklė
Lietuvoje

Tyrimas: vasarą lietuviai linkę išlaidauti

2025 07 09
Simonas Kairys
Lietuvoje

Liberalas siūlo ateityje atsisakyti brandos egzaminų

2025 07 09
Artūras Skardžius r.
Lietuvoje

Dėl pirkimų krašto apsaugos sistemoje – kreipimasis į prokuratūrą  

2025 07 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • imgaudasRimgaudas apie Nuopelnai Kaunui – įvertinti Santakos garbės ženklais
  • Matt Ridley, Konstantin Kisin, Francis Foster apie Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Liz Truss, Mario Nawfal apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Baltijos šalių minisrai aptarė svarbiausius žemės ūkio klausimus
  • Klaipėdoje kuriama nauja žalioji erdvė
  • Žmonėms su negalia bus užtikrintas šunų pagalbininkų prieinamumas
  • P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną

Kiti Straipsniai

Delta Akvaridai, meteoras, meteorai

J. Vaiškūnas. Liepos danguje – Sietyno ir Jupiterio sugrįžimas bei meteorų žybsniai

2025 07 09
Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną

2025 07 09
Geomagnetinė audra

Saulės audros: nematoma grėsmė iš dangaus (II)

2025 07 09
E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.

E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną

2025 07 08
Ar pavyks nukakti į Litovelį?

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)

2025 07 07
XVIII PLB Seias Vilniuje

Vilniuje – XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas

2025 07 07
Saulės žybsnis ir Žemės magnetinis laukas

Saulės audros: nematoma grėsmė iš dangaus (I)

2025 07 07
Maskirovka

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06

Skaitytojų nuomonės:

  • imgaudasRimgaudas apie Nuopelnai Kaunui – įvertinti Santakos garbės ženklais
  • Matt Ridley, Konstantin Kisin, Francis Foster apie Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Liz Truss, Mario Nawfal apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
  • Susan Kokinda apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Algirdas Svidinskas

Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai