Riešėje surengtoje spaudos konferencijoje pristatyti veiksmai, susiję su Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio rudojo lokio suvaldymu. LSMU Laukinių gyvūnų globos centro, Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono atstovai pranešė visuomenei apie priemones, kurios taikomos ir bus taikomos artimiausiu metu.
„Apibendrinant padėtį, nuo pirmųjų pranešimo gavimo minučių Laukinių gyvūnų globos centro, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai koordinuotai dirbo siekdami kuo greičiau suvaldyti susidariusią padėtį. Pripažįstame, kad bendravimo srityje kilo trūkumų, kuriuos analizuojame ir dėl kurių imamės prevencinių priemonių.
Atsižvelgiant į tai, kad padėtis buvo precedento neturinti Lietuvoje, visos komandos sutelkė maksimalų dėmesį problemos sprendimui, todėl komunikacija su visuomene nebuvo tinkamame prioriteto lygmenyje. Ateityje užtikrinsime, kad tai nepasikartotų. Jei kiltų reali grėsmė žmonių gyvybei, imsimės pačių griežčiausių priemonių, nes žmonių saugumas yra prioritetas“, – spaudos konferencijoje teigė aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.
LSMU Laukinių gyvūnų globos centro direktorė Justina Morkūnaitė paaiškino, kad svarbiausias uždavinys – užtikrinti tiek gyventojų, tiek gyvūno saugumą. Šiuo metu bandoma termovizoriais ir dronais nustatyti gyvūno buvimo vietą. Jei rudasis lokys toliau keliaus link gyvenamųjų vietovių, bus nedelsiant taikoma sedacija (gyvūno užmigdymas) ir bus bandoma gyvūną perkelti į saugią aplinką, – sakė ji.
Pranešimai iš Vilniaus apylinkių
Pirmieji pranešimai apie Vilniaus rajone, Avižieniuose bei Tarandėje, pastebėtą rudąjį lokį gauti birželio 14 dieną, popiet. Iškart sureagavus, į Tarandę vyko LGGC specialistai kartu su policijos ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais. Nors gyvūno tuo metu aptikti nepavyko, buvo pradėtas aktyvus situacijos stebėjimas ir įvertinta galimo elgesio trajektorija.
Kadangi rudasis lokys buvo pastebėtas netoli draustinio, svarstyta galimybė laikinai riboti eismą ir nukreipti gyvūną link miško, kad būtų išvengta jo sugrįžimo į miestą. Tą pačią dieną apie 21 valandą buvo gautas naujas pranešimas apie mešką Didžiojoje Riešėje, prie gyvenamųjų namų. Į įvykio vietą išvyko LGGC veterinarijos gydytoja ir gyvūnų prižiūrėtojas, buvo naudotas termovizorius, tačiau meškos rasti nepavyko.
Birželio 15-osios naktį, apie 3 valandą, buvo gautas dar vienas pranešimas apie gyvūną Ukmergės gatvėje, Vilniuje. Atsižvelgiant į gyventojų liudijimus, meška elgėsi taikiai, vengė žmonių, todėl manyta, kad ji natūraliai traukiasi link miško. Buvo fiksuojama jos judėjimo kryptis, kuri vedė link Riešės miškų – tikėtasi, kad gyvūnas sugebės saugiai sugrįžti į natūralią buveinę.
Vis dėlto birželio 16-ąją ryte pranešta apie mešką šalia intensyvaus eismo vietos. Atsižvelgiant į tai, kad tai galėjo kelti pavojų eismo dalyviams ir pačiam gyvūnui, priimtas sprendimas taikyti sedaciją ir perkelti gyvūną į saugią vietą.
Per visą savaitgalį LGGC specialistai nuolat bendravo su pranešimus teikusiais gyventojais, teikė konsultacijas, atsakė į klausimus ir glaudžiai bendradarbiavo su kitomis atsakingomis institucijomis.
Netipiška padėtis
Laukinių gyvūnų globos centras primena, kad tai buvo išskirtinė ir netipiška padėtis, reikalavusi greitų, bet atsakingų sprendimų. Veiksmai buvo orientuoti tiek į visuomenės saugumą, tiek į laukinio gyvūno gerovę.
Taip pat Laukinių gyvūnų globos centras perspėja gyventojus, ką daryti pastebėjus ar sutikus rudąjį lokį gamtoje. Visų pirma yra svarbu išlaikyti saugų atstumą, nebandyti prie jo artėti ir nedaryti staigių judesių. Tokie veiksmai padės užtikrinti tiek paties gyventojų, tiek gyvūnų saugumą. Jei meška atsistoja ant užpakalinių kojų, tai nebūtinai reiškia puolimą – tokiu būdu ji tiesiog tyrinėja aplinką.
Jei gyvūnas elgiasi agresyviai ar artėja, stenkitės atrodyti didesni – pakelkite rankas, susiburkite į grupę, tačiau nešūkaukite ir nedarykite staigių judesių, nes tai gali jį išgąsdinti ar supykdyti. Svarbu nepersekioti gyvūno, nesivyti jo automobiliu ir neskatinti jo tolimesnio judėjimo link žmonių. Apie pastebėtą mešką būtina nedelsiant pranešti skubios pagalbos numeriu 112.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos pranešimą
Jutūbėj pilna vaizdų kaip Amerikoj į žmonių kiemą įeina meškos. Betmūsų valdžia niekaip neapsieina be ,,sadacijos” ar ,,letalinio sprendimo”.
Nėra tas taip vienareikšmiška. Pirma, ten prie meškų pripratę, jos ten ne naujiena. Antra, tikrai nenorėčiau, kad meška užklystų į gatvę, kur žaidžia ir mano vaikai. Trečia – politikai tiesiog pagalvoja, koks kiltų vajus, jei meška ką sudraskytų. Juk pas mus tuoj pat viskas paverčiama politinėmis intrigomis.
Estijoje gyvena 500 meškų, Latvijoj – 150, Lietuvoj – 0. Dabar viena atsirado, ir mūsų ,,drąsi šalis” iškart pridėjo į kelnes. Geriau nustotų kirsti miškus, kad meškos turėtų kur gyventi. Geriau kelios meškos, nei šimtai tūkstančių svetimšalių.
Sutinku. Bet objektyvių aplinkybių, apie kurias jau rašiau, atmesti negalima. Reikia laiko ir susigyvensime su meškomis, jei jos įsikurs pas mus.
Latvijoje ir Estijoje miškingumas visada buvo gerokai didesnis, nei Lietuvoje, o gyventojų tankumas gerokai mažesnis ir dėl mažesnio santykinio gyventojų skaičiaus ir dėl to, kad jie telkėse keliuose miestuose.
kad ji paspruko iš kokio nors privataus zoo? Ar šiaip buvo, pvz., kokiame nors kaime prijaukinta?
Man jos elgsena, kiek pažiūrėjau, lyg ir „socializuotos” panelės? Jei taip išaiškėtų, reiktų jai išduoti Vilnijos miškų garbės piliečio liudijimą! 🙂
Meška vėl užfiksuota dar vienoje Lietuvos vietoje
– delfi.lt/kartu/zmones-kalba/meska-vel-uzfiksuota-dar-vienoje-lietuvos-vietoje-120121930