Telefoniniai sukčiai, prisidengdami institucijomis ar paslaugų tiekėjais, ir toliau vilioja pinigus iš gyventojų. Žinovas atskleidžia, koks pagrindinis signalas, kad skambina apsimetėliai. Anot jo, nėra geresnio priešnuodžio kaip itin skeptiškas požiūris į pernelyg gerus pasiūlymus.
Sukčiai apsimeta bankų, valstybinių institucijų (pvz., Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Regitros“, policijos), siuntų tarnybų ar mobiliojo ryšio operatorių atstovais, kad išviliotų asmens duomenis, prisijungimo kodus prie elektroninės bankininkystės, „Smart-ID“ PIN kodus ar mokėjimo kortelių informaciją.
„Sukčiai nuolat tobulina savo metodus, todėl vartotojų budrumas ir kritiškas mąstymas yra kertiniai elementai apsisaugant nuo finansinių nuostolių ir duomenų vagysčių. Mobiliojo ryšio operatoriai deda daug pastangų identifikuoti ir blokuoti apgaulingus skambučius bei SMS žinutes, tačiau 100% apsaugos užtikrinti neįmanoma be pačių vartotojų aktyvaus įsitraukimo ir atsargumo“, – komentuoja Linas Marcinkevičius, „Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovas.
Kaip atpažinti piktavalių skambutį?
Sukčių skambutį galima atpažinti pagal kelis požymius: dažnai kuriamas skubos ir spaudimo jausmas, gąsdinama, kad jūsų paskyra bus užblokuota, paslauga nutraukta ar prarasite pinigus, jei nedelsiant neatliksite nurodytų veiksmų.
Įspėjančiu ženklu gali tapti ir tai, jei telefonu prašoma atskleisti konfidencialią informaciją, tokią kaip „Smart-ID“ PIN kodai, interneto banko prisijungimo duomenys ar pilni mokėjimo kortelės duomenys (numeris, galiojimo data, CVC kodas).
Įtarimų turėtų sukelti ir neįprasta kalba, akcentas, gramatinės klaidos ar kalbėjimas ne ta kalba, kuria įprastai bendraujate su oficialiomis institucijomis (pvz., rusiškai).
„Operatorius niekada negrasins, kad atjungs paslaugas, neatliktus kokių nors veiksmų, taip pat pokalbyje su tikru konsultantu, jūs tikrai galėsite pasirinkti, ar sutartį sudaryti norite skambučio metu, ar nuvykus į padalinį. Niekada nediekite programinės įrangos ar nespauskite nuorodų, kurias jums siūlo skambinantis, net jei jis prisistato oficialiu atstovu. Būkite skeptiški dėl nerealių pasiūlymų – jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa (pavyzdžiui, laimėjote loterijoje, kurioje nedalyvavote), tai greičiausiai yra apgaulė“, – vardino L. Marcinkevičius.
To jūsų niekada neprašys
Mobiliojo ryšio operatorius, banko ar kitos oficialios institucijos atstovas telefonu niekada neprašys jūsų atskleisti „Smart-ID“ PIN1 ar PIN2 kodų, pilnų interneto banko prisijungimo duomenų ar visų mokėjimo kortelės duomenų (numerio, galiojimo datos ir CVC kodo).
Tapatybės nustatymui gali būti prašoma patikslinti tik dalį informacijos (pvz., kelis paskutinius kortelės ar asmens kodo skaitmenis) ir tik tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, kai jūs patys inicijuojate kontaktą.
Taip pat oficialūs atstovai nesiųs SMS žinučių su nuorodomis, kurias paspaudus reikėtų suvesti prisijungimo duomenis ar PIN kodus, todėl gavus tokių žinučių reikėtų būti itin atsargiems – jų nespausti, o jei jau paspaudėte, jokiu būdu nesuvesti ten jokių duomenų.
„Tokias kenksmingas nuorodas blokuoti gali padėti tinklo lygiu veikianti jūsų operatoriaus interneto apsauga. Tačiau pirmiausia svarbu suprasti, kad telekomunikacijų bendrovių atstovai niekada nespaus jūsų priimti sprendimo „čia ir dabar“, grasindami neatidėliotinomis pasekmėmis, jei atsisakysite, nes visada turite teisę paprašyti laiko informacijai patikrinti, ir niekada neprašys jūsų įdiegti nuotolinio valdymo programėlių jūsų įrenginyje“, – akcentavo L. Marcinkevičius.
Parengta pagal „Tele2“ pranešimą
