Pavasaris – švarinimosi metas. Kol gamta bunda, o saulė lepina šiluma, vis daugiau žmonių tvarkosi savo aplinką – švarina sandėliukus, garažus ir kitus tamsius namų kampelius. Tačiau pravėrus duris dažnai paaiškėja, kad tai – ne tik pamirštų daiktų, bet ir pavojingų atliekų saugyklos. Seni dažų kibirai, tepalai, akumuliatorių filtrai, cheminės valymo priemonės – visa tai gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai, jei nėra tinkamai tvarkoma.
Komunalinių atliekų konteineriai – ne vieta pavojingoms atliekoms
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro specialistai primena (toliau – Kauno RATC) – pavojingas atliekas mesti į komunalinių atliekų konteinerius – draudžiama. Ir nors gali pasirodyti, kad viena baterija ar senas kibirėlis su pridžiūvusiais dažais nepakenks, iš tiesų net nedideli pavojingų atliekų kiekiai, patekę į bendrą atliekų srautą, gali turėti daug didesnį poveikį, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas teigia, jog net ir nedidelis pavojingų atliekų su pavojingomis medžiagomis kiekis, patekęs į mišrų komunalinį atliekų srautą, gali turėti rimtų pasekmių – jos gali reaguoti su kitomis medžiagomis, skleisti kenksmingas dujas, užteršti kitas atliekas, trukdydamos jų tolimesniam apdorojimui ar net sukelti gaisrus.
Daugelis nesusimąsto arba net nežino, kad į buitinių atliekų konteinerius išmestos pavojingos, statybinės ar stambiagabaritės atliekos, kurios neturėtų patekti į mišrių komunalinių atliekų srautą, kartu su kitomis atliekomis keliauja į mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, kur visas mišrių atliekų srautas yra smulkinamas, kad būtų lengviau jį apdoroti ir atskirti perdirbimui tinkamas medžiagas.
Ten patekusios netinkamos atliekos ne tik užteršia visą srautą, bet smulkinimo metu gali pažeisti įrangą, sukelti mechaninius gedimus, gaisrą ir darbo proceso sustabdymą. Dar didesnį pavojų kelia suslėgto oro talpos – aerozolių flakonai, dažų ar dujų balionėliai, o taip pat barerijos ir elektorinės cigaretės, kurios veikiamos spaudimo ar smūgių, gali sprogti. Kauno RATC specialistų teigimu, tokių atvejų pasitaiko ne taip jau retai – jie kelia riziką darbuotojų saugumui, sukelia gaisrus.
Pamirštų atliekų saugyklos – gali būti pavojingos
Dažai, lakai, tepalai, valymo chemikalai ir jų likučiai, automobilių priežiūros priemonės, akumuliatorių filtrai bei baterijos – visa tai – pavojingos atliekos, kurios sukauptos per ilgą laiką pamirštamos, bet išlieka galimai pavojingos.
Kauno RATC ekologė Renata Utyrienė atkreipia dėmesį, kad pavojingos atliekos, laikomos netinkamomis sąlygomis, ne tik nepraranda pavojingumo, bet kai kuriais atvejais tampa dar pavojingesnės: „Karštyje senos dažų ar lako pakuotės gali skleisti kenksmingus garus, suslėgto oro pakuotės gali sprogti ir sukelti realią gaisro riziką, šaltyje užšalusios cheminės medžiagos gali jas deformuoti ir susprogdinti, o pavyzdžiui dėl drėgmės pradėjusios rūdyti baterijos gali leisti rūgštis“. – sako R. Utyrienė.
Ji ragina gyventojus nepervertinti tokių daiktų „laikino“ saugojimo garažuose ar sandėliukuose – nebekaupti jų metų metus ir nelaukti, kol šios atliekos ims kelti grėsmę sveikatai ar aplinkai, o pasirūpinti jomis atsakingai bei laiku – perduodant pavojingų atliekų tvarkytojams arba nemokamai pristatant į didelių gabaritų atliekų aikšteles.
Pavojingų atliekų rūšiavimo vadovas – praktiški tvarkymo patarimai gyventojams
Vienas svarbiausių žingsnių pavojingų atliekų tvarkymo procese – jų atpažinimas ir žinojimas kaip tinkamai jas tvarkyti. Šiuo tikslu Kauno RATC parengė „Buityje susidarančių pavojingų atliekų rūšiavimo vadovą“, kuris gyventojams padeda greitai ir aiškiai suprasti, kas yra pavojingos atliekos, aprašo jų rūšis, ženklinimą, pavojingumą nusakančius požymius, pateikia konkrečius buityje aptinkamus pavojingų medžiagų turinčių gaminių pavyzdžius, tvarkymo patarimus.
Garažai ir sandėliukai – dažna pavojingų atliekų kaupimosi vieta. Čia dažnai aptinkama senų tepalų, aušinimo skysčių, dažų likučių, aerozolių, valymo priemonių, filtrų, akumuliatorių ar net be pakuočių likusių cheminių medžiagų. Dalis jų gali būti nebetinkamos naudojimui ar pavojingai pakitusios, tačiau vis dar laikomos, nes nežinoma, ką su jomis daryti. Rūšiavimo vadovas padeda ne tik atpažinti tokias atliekas, bet ir pateikia vertingus patarimus kaip jas tvarkyti.
Kauno RATC specialistai pažymi, kad pavojingas atliekas gyventojai gali nemokamai pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. „Svarbiausia – neatidėlioti. Atliekos neturi būti kaupiamos sandėliukuose ar garažuose metų metus. Kuo anksčiau jos perduodamos tvarkytojams, tuo mažesnė rizika aplinkai ir sveikatai“, – sako Kauno RATC direktorius L. Virbickas.
Parengta pagal Kauno regiono atliekų tvarkymo centro pranešimą
