2025 m. balandžio 16 d. Kijeve, Ukrainos sostinėje, vyko atsisveikinimo iškilmės su lietuviu kariu savanoriu Tomu Valentėliu, kuris kovo 13 d. žuvo vykdydamas kovinę užduotį Kupjansko rajone, Rytų Ukrainoje.
20-metis iš Biržų, tarnavęs Ukrainos užsieniečių legione, buvo pagerbtas kaip didvyris, atidavęs savo gyvybę už Ukrainos ir visos Europos laisvę. Iškilmės, vykusios Kijevo Maidano aikštėje ir Šv. Aleksandro katedroje, tapo ne tik atsisveikinimu su jaunu kariu, bet ir simboliniu Lietuvos ir Ukrainos bendrystės liudijimu kovoje prieš Rusijos agresiją.
T. Valentėlio kelias: nuo Biržų iki fronto linijos
Biržuose gimęs T. Valentėlis, prieš prisijungdamas prie Ukrainos užsieniečių legiono gyveno Jungtinėje Karalystėje. 2024 m. rugpjūtį, būdamas vos 20-ies, jis nusprendė stoti į legioną, siekdamas prisidėti prie Ukrainos gynybos.
Nors tarnyba truko mažiau nei pusmetį, Tomas greitai pelnė bendražygių pagarbą savo drąsa ir atsidavimu. Kovo 13 d. Kupjansko rajone, Charkovo srityje, vykdydamas savo pirmąją kovinę misiją, jaunasis karys žuvo per artilerijos ataką.
Jo kūnas liko mūšio lauke, o jo susigražinimas tapo sudėtinga ir pavojinga operacija, kurią galiausiai balandžio pradžioje sėkmingai įvykdė Ukrainos specialiosios pajėgos. Tomas žuvo garbingai kovodamas.
„Jis puolė į priekį, galbūt dėl patirties stokos pateko per arti priešo linijų, bet rusai traukėsi. Tomas elgėsi kaip tikras karys,“ – sakė organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.
Atsisveikinimo iškilmės: Maidano aikštė ir Šv. Aleksandro katedra
Balandžio 16 d. Kijevo Maidano aikštėje, simbolinėje Ukrainos laisvės kovos vietoje, buvo surengtos atsisveikinimo su T. Valentėliu iškilmės. Jose dalyvavo žuvusio kario bendražygiai iš Ukrainos užsieniečių legiono, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai, Lietuvos ambasadorė Ukrainoje ir kiti oficialūs asmenys. Iškilmes atliko karių rikiuotė, o Tomo palaikai buvo pagerbti tylos minute ir gėlių vainikais.
Po atsisveikinimo Maidano aikštėje eisena pajudėjo į Šv. Aleksandro katedrą, kur buvo aukojamos šventosios Mišios už žuvusįjį. Mišiose dalyvavo ir pagarbą Tomui išreiškė tiek ukrainiečiai, tiek lietuviai. Kaip pranešė LRT, po atsisveikinimo su Velioniu iškilmių Kijeve Tomo palaikai buvo sudeginti, o urna su pelenais netrukus bus pargabenta į Lietuvą, čia numatomas galutinis atsisveikinimas su kariu.
Lietuvos ir Ukrainos vienybė
T. Valentėlio atminimas tapo dar vienu Lietuvos ir Ukrainos bendrystės simboliu. Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, kalbėdama apie Tomo žūtį, pabrėžė, kad, nors jis nebuvo Lietuvos kariuomenės narys, jo auka yra svarbi visai Lietuvai: „Ukrainos kova yra mūsų bendra Europos kova. Ukrainos laisvė yra ir mūsų laisvė.“
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat išreiškė užuojautą, pavadindamas Tomą „drąsiu savanoriu, kuris kovojo už Ukrainą ir Lietuvą“:
„Ukrainiečiai kaunasi ir žūsta už laisvę. Ukrainos laisvė yra Europos ir Lietuvos laisvė. Ilsėkis ramybėje, drąsus savanori, kuris išėjai kautis už Ukrainą ir Lietuvą“, – feisbuke parašė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Ryšium su šiuo įvykiu visuomeniniuose tinkluose jaučiamas didelis susitelkimas. Pavyzdžiui, Lietuvos gynybos ministerijos paskyroje „X“ rašoma: „Šiandien Ukraina pagerbė herojų iš Lietuvos. Tomo Valentėlio atminimo ceremonija Kijeve primena, kad Ukrainos laisvė yra mūsų visų laisvė.“
Ukrainiečių ir lietuvių įrašai socialiniuose tinkluose buvo pilni pagarbos ir padėkos žodžių jaunam kariui, kuris savo gyvybe paliudijo laisvės vertę.
Sudėtinga žuvusiojo palaikų susigražinimo operacija
Tomo Valentėlio palaikų susigražinimas iš mūšio lauko buvo itin sudėtinga užduotis. Pirmieji bandymai atgauti kūną buvo nesėkmingi – per vieną iš operacijų buvo sužeisti trys legionieriai, tarp jų latvis ir prancūzai. Dėl artimų rusų pozicijų ir nuolatinių artilerijos atakų operacija buvo atidėta, kol galiausiai balandžio 9 d. naktį Ukrainos specialiosios pajėgos, derindamos veiksmus su lietuviu savanoriu Vygintu Ušinsku ir Lietuvos ambasada, sėkmingai perkėlė Tomo kūną į saugią vietą.
Ši operacija ne tik parodė Ukrainos karių profesionalumą, bet ir pabrėžė bendrą lietuvių ir ukrainiečių tikslą – nepalikti savų mūšio lauke. Savanoris, dalyvavęs šioje operacijoje, sakė „lietuviai savų nepalieka“.
Tomo Valentėlio palikimas
Tomas Valentėlis – antrasis lietuvis, žuvęs Ukrainos kare. 2024 m. vasarį mūšyje prie Bachmuto žuvo kitas savanoris Tadas Tumas, slapyvardžiu „Milžinas“. Abu šie kariai tapo simboliais, įkūnijančiais lietuvių drąsą ir solidarumą su ukrainiečių tauta. Jų žūtys primena, kad kova už laisvę yra bendra, o Lietuvos ir Ukrainos istorinės sąsajos, siekiančios dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, išbandomos jau šių dienų mūšiuose.
Tomo žūtis taip pat atkreipė dėmesį į jaunų savanorių, pasirengusių atiduoti gyvybe už teisingumą ir laisvę, drąsą. Jo trumpa, bet intensyvi tarnyba Ukrainos legione įkvepia kitus, o jo atminimas, kaip pažymėjo iškilmių dalyviai, „taps pavyzdžiu visiems kariams“.
Laidotuvės Lietuvoje
Po sudeginimo Kijeve Tomo Valentėlio pelenai bus pargabenti į Lietuvą, čia vyks šermenys. Nors tiksli data ir vieta dar nepaskelbtos, tikėtina, kad laidotuvių iškilmės vyks Biržuose, Tomo gimtajame mieste, arba Vilniuje, kaip buvo ankstesnio žuvusio kario Tado Tumo atveju. Žuvusiojo artimųjų vardu tėvas Dainius Valentėlis, prašo supratimo ir privatumo šią sunkią akimirką.
Tomo Valentėlio laidotuvės Kijeve tapo ne tik atsisveikinimu su jaunu lietuviu kariu, bet ir galingu Lietuvos ir Ukrainos vienybės simboliu. Jo žūtis, kaip ir viso Ukrainos užsieniečių legiono pastangos, primena, kad kova už laisvę yra bendra visos Europos pareiga. Iškilmės Maidano aikštėje ir Šv. Aleksandro katedroje įamžino Tomo atminimą kaip didvyrio, kurio drąsa ir pasiaukojimas įkvėps ateities kartas.
Tomas Valentėlis, kaip ir kiti lietuviai, stoję į kovą už Ukrainą, parodė, kad laisvės kaina yra milžiniška, o jos vertė – neįkainojama. Netrukus į Tėvynę sugrįšiantys jo palaikai taps dar vienu priminimu, kad mūsų tautos istorija kuriama ne tik žodžiais, bet ir žygdarbiais.
