Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Dalia Asanavičiūtė ir Laurynas Kasčiūnas artimiausiu metu planuoja registruoti Konstitucijos ir rinkimų kodekso pataisas, kuriomis siekiama drausti balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose asmenims, kurie nėra Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės piliečiai, tai yra nepriklauso Europos Sąjungai, Europos ekonominei erdvei, NATO ar EBPO. Toks draudimas galiotų ir kandidatuojantiems į savivaldybių tarybas ar merus.
Priešiškų jėgų poveikis
Teikiamo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad po Rusijos pilno masto karinės invazijos į Ukrainą išaugo ir šios priešiškos valstybės kišimasis į rinkimus ar kitus demokratinius procesus visoje Europoje ir pasaulyje, o to ignoruoti esą negalima.
„Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime jau kelinti metai iš eilės yra pabrėžiamas Lietuvai priešiškų valstybių tarnybų siekis verbuoti savo diasporos narius ir naudoti juos destabilizuojant padėtį Lietuvoje. Centrinės Azijos valstybių piliečiai radikalizuojami ir tai lieka pripažinta grėsmė Europoje. Todėl didėjant atvykstančių ne europinės, transatlantinės erdvės šalių piliečių, siekiant minimalizuoti grėsmes ir sekant Estijos pavydžiu, siūlome apriboti savivaldos rinkimų teisę ne ES, EEE, NATO ir EBPO valstybių piliečiams. O taip pat ir teisę kandidatuoti, keičiant rinkimų kodeksą ir Konstituciją,“ – teigia Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.
Saugumo padėtis
D. Asanavičiūtės teigimu, Migracijos departamento balandžio 1 d. duomenimis, šiuo metu leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turi daugiau nei 20 tūkst. žmonių, iš kurių 8,4 tūkst. yra rusai, 3,8 tūkst. – baltarusiai. Nuo aktyvaus karo Ukrainoje pradžios atvykstančių ir nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoje gaunančių asmenų skaičius didėja. Todėl vertinant saugumo padėtį verta, pasitelkiant kaimyninių šalių pavyzdžius, apriboti teisę balsuoti ir kandidatuoti savivaldoje.
„Apribodami rinkimų teises trečiųjų valstybių piliečiams sumažintume riziką, kad užsienio valstybės, ypač priešiškos Lietuvai, ir ekstremistines (kaip antai džihadizmą) ar radikalaus nacionalizmo (kaip antai litvinizmo) ideologijas propaguojantys nevalstybiniai išoriniai veikėjai, kurių veikla paskutiniais metais itin aktyvėja ypač Vilniaus mieste, galėtų daryti įtaką politiniams sprendimams bei procesams savivaldos lygmeniu. Be kita ko, šios pataisos taip pat padėtų stabdyti Lietuvos, o ypač Vilniaus miesto, rusifikaciją,“ – teigia buvęs krašto apsaugos ministras, TS-LKD partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Konservatorių partijos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad savivaldos rinkimai ženkliai apsprendžia švietimo ir kalbos politiką, o suteikiant balsavimo teisę tik piliečiams užtikrinama, kad šiuos sprendimus priimtų Lietuvos (ir ES piliečiai), kurie yra mūsų valstybės politinės bendruomenės nariai, ir visiškai atsidavę jos tapatybei ir vertybėms. L. Kasčiūnas teigia, kad rinkimų teisės suteikimas ne piliečiams nėra visuotinė praktika, o daugelis demokratinių valstybių nesuteikia tokių teisių užsienio piliečiams.
Priėmus įstatymą, Lietuva būtų antroji valstybė, žengusi tokį žingsnį – panašų įstatymo projektą vos kovo mėnesį priėmė ir Estija. Tiesa, Estijos parlamentas priėmė dar griežtesnį įstatymą, kuriuo uždraudžiama visiems ne Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams balsuoti savivaldybių rinkimuose. Estijos parlamente palaikymas tokiam įstatymo projektui buvo platus – už pataisą tada balsavo 93 parlamentarai, o prieš – vos 7.
„Neatsitiktinai tokias pataisas Estijoje iškart pasmerkė Rusijos Federacija, kuri reikalauja išlaikyti teisę savivaldos rinkimuose balsuoti ne piliečiams,“ – svarstė L. Kasčiūnas.
Parengta pagal TS-LKD frakcijos pranešimą