Kovo 11 d., antradienį, 12.30 val., Seimo Lietuvos Tarybos salėje buvo įsteigta Birželio sukilimo kolegija.
Kaip teigia prof. Vytautas Landsbergis, šios kolegijos tikslas – pripažinti 1941 m. Lietuvos vasaros sukilimą prieš okupantę SSRS įžymiu Lietuvos ir Europos, tad ir tarptautiniu, istorijos faktu.
Renginio metu buvo pasirašytas Birželio sukilimo kolegijos steigimo aktas. Kolegija sieks tinkamai įvertinti ir įteisinti Sukilimą kaip reikšmingą istorinį įvykį, kuris turėjo lemiamą įtaką vėlesnėms Lietuvos nepriklausomybės kovoms.
Todėl bus siekiama parengti ir priimti Lietuvos Respublikos teisės aktą, kuris sustiprintų Birželio sukilimo istorinį statusą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Sukilimas yra vienas svarbiausių XX a. Lietuvos istorijos įvykių.
Vieno iš kolegijos steigėjų Seimo nario Audroniaus Ažubalio įsitikinimu, 1941 m. Birželio sukilimas yra ypatingos svarbos nacionalinis ir tarptautinis įvykis, kuris liudija lietuvių tautos didvyrišką ir tęstinę XX a. kovą ir pasipriešinimą prieš SSRS, kartu sukilimas paneigia sovietų skleidžiamą melą, kad Lietuva 1940 m. savanoriškai tapo SSRS dalimi, o ne buvo okupuota ir aneksuota.
Organizacijos steigėjai kviečia akademinę bendruomenę, istorikus ir visuomenės veikėjus prisidėti prie klausimo svarstymo bei dalyvauti kolegijos veikloje. Tikimasi, kad bendromis pastangomis bus pasiektas aiškus ir visapusiškai pagrįstas sukilimo reikšmės įtvirtinimas Lietuvos istorijoje.
Kolegijos kūrėjai ir nariai: Arvydas Sekmokas, Audronius Ažubalis, Kostas Ivanauskas, prof. Vytautas Landsbergis, prof. Valdas Rakutis.
Tritgaliai…kai turėjo daugumą niekaip to negalėjo padaryti…
Keista žurnalistika – kas ta kolegija? Mokykla? Lobistinė grupė ? Visi laikraščiai tiesiog perspausdina tą patį pranešimą. Panašiai kaip ,,Trampas gali sugriauti NATO ir Vakarų civilizaciją”. Laukė trisdešimt penkis metus, kad apgintų savo sukilėlių garbę.
Matyt, Smetonai nepatiko, kad Sukilimas valstybę su Vilniumi atkūrė. Tas Amerikoj sėdėjo ir nesigirdi, kad būtų buvęs tuo patenkintas. Tai kaip čia dabar imsiesi už to klausimo. Taip ir prakiurksota tuos 35 metus užsičiaupus… Be to, čia dar yra klausimas, kad Sukilimo štabas tik Vilniuje, regis, prieš pora savaičių iki sukilimo buvo išduotas, susemtas ir kažkur Baltarusijoje buvo sušaudytas.
O gal tiesiog iki šiol negalėjo gauti Kuklianskos sutikimo ?
Pagelbėsiu užkamšyti tamstos istorinių žinių spragas:”Birželio sukilimą nuo 1940 pabaigos planavo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF; įkurtas 1940 11 17 K. Škirpos iniciatyva Berlyne) steigėjai, Lietuvos išlaisvinimą sieję su nacių Vokietijos kariuomenės žygiu į Rytus. Kovai rengėsi Tautinio darbo apsauga, tapusi LAF ginkluotų būrių užuomazga, kitos nelegelios antisovietinės organizacijos ir grupės. Kai kurios jų palaikė ryšius su LAF Berlyne, gaudavo nurodymų kaip kurti organizacijos padalinius ir elgtis prasidėjus karui. Sukilimo centru tapo Kaunas. Žymesni sukilimo vadovai: L. Butkevičius, A. Damušis, V. Nasevičius, P. Padalis, L. Prapuolenis, B. Stasiukaitis.”Birželio sukilimo pradžia sutapo su SSRS–Vokietijos karo pradžia (1941 06 22). Jau 06 22 vakare Kaune buvo užimtas radiofonas (radijo studija; pradėta rengtis transliacijoms), netrukus – radijo stotis. 06 23 rytą į studiją lydimas kelių sukilėlių kariškių atvyko LAF įgaliotinis L. Prapuolenis ir perskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją, paskelbė Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtį, buvo sugrotas Lietuvos himnas. Per radiją paskelbus apie Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimą, kovą pradėjo LAF būriai, pasipriešinimas besitraukiančiai SSRS kariuomenei išplito visoje Lietuvoje. Atkakliausios kovos vyko Kaune. …Vilniuje sukilimas buvo mažesnio masto, nes lietuviai čia sudarė gyventojų mažumą. Įtakos turėjo ir tai, kad buvo suimti Bulvičiaus grupės – LAF Vilniaus štabo – nariai. Vis dėlto sukilėliai Vilniuje iki vokiečių pasirodymo užėmė paštą, policijos būstines, radijo stotį, pastatė sargybą prekių stotyje. Vilniuje, Pabradėje, Varėnoje sukilo ir lietuviai kariai, tarnaujantys SSRS kariuomenės Dvidešimt devintajame teritoriniame šaulių korpuse…Kaune žuvo 161, Vilniuje – 24, iš viso – apie 650 sukilėlių. ..”vle.lt/straipsnis/birzelio-sukilimas/
Akivaizdu, kad Sukilimas yra Tautos kaip Lietuvos suvereno veiksmas. Todėl jo paskelbtas Lietuvos valstybės atkūrimas ir Laikinosios Vyriausybės sudarymas de jure ir jos pradėtas atkurtos Lietuvos valstybės valdymas de facto pavertė 1940 m. Liaudies seimo bei Maskvos dokumentus, kuriais yra įformintas Lietuvos inkorporavimas į Sovietų sąjungą, netekusiais galios. Tokiu atveju, norint paneigti Sukilimo dokumentus, Lietuvos komunistams buvo būtina iš naujo atlikti “įstojimo” į Sovietų sąjungą ceremoniją. Tai nebuvo atlikta. Tokiu atveju LR Seimui yra būtina atlikti Sukilimo dokumentų ir Lietuvos valstybės atkūrimo fakto ratifikavimą. Taip pasaulio diplomatijoje Rusijai neliktų kuo grįsti, kad 50 metų trukęs Lietuvos valdymas nebuvo okupacija.
Gal šis netikėtas prosemitinės partijos “rūpestis” tinkamu Birželio sukilimo įvertinimu bus kaip kompensacija lietuviams už padovanotus Vilniaus sporto rūmus žydams?
Mano manymu, kalbant apie 1941m. birželio sukilimą, svarbu paminėti ir tai, kad po sukilimo buvo sudaryta Lietuvos vyriausybė. Tai reiškia, kad sukilėliai savo veiksmais padėjo puolantiems vokiečiams išstumti rusus, taip jiem palengvindami, bet ir atkūrė savo valstybę,Sukurta vyuriausybė norėjo vykdyti vos prieš metus nutrauktą veiklą, kurti ir puoselėti savo valstybę. Pradioje ir vokiečiai vyriausybei lyg ir netrukdė, bet visgi vokiečiai Lietuvoje jautėsi užkariautojai, net aukštesnės rasės. Vokiečių okupacinė valdžia Lietuvoje leido savo nurodymus ir potvarkius, įvedinėjo savo tvarką. Lietuvos vyriausybė norėjo išlikti, todėl buvo priversta bendradarbiauti su vokiečių okupacine, vykdė vokiečių nurodymus. Štai, šiuo trumpu laikotarpiu, kuris tęsėsi apie mėnesį (datų netikslinu) žydai lietuvius kaltina kolobaravimu. Pažinę tikruosius vokiečių planus , pamatę, kad tokiomis sąlygomis vyriausybės darbas neįmanomas, Lietuvos vyriausybė nutraukė savo veiklą. Visą administraciją Lietuvoje perėmė okupacinė vokiečių administracija.
ŽR. Girdžiu tavo nuomonę
Kodėl vieni didžiuojasi Birželio sukilimu, o kiti jį sieja su Holokaustu?
− ziniuradijas.lt/laidos/girdziu-tavo-nuomone/kodel-vieni-didziuojasi-birzelio-sukilimu-o-kiti-ji-sieja-su-holokaustu
„Konservatoriai steigia Birželio sukilimo kolegiją, siekdami suteikti didesnę reikšmę 1941 m. vykusiam pasipriešinimui pirmajai sovietinei okupacijai, bet šalyje šis įvykis vertinamas prieštaringai – istorikai ir visuomenė nesutaria dėl sukilimo vadų vaidmens bei jo sąsajų su prisidėjimu prie Holokausto. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, socialdemokratas Darius Jakavičius BNS teigė, kad siekis sureikšminti sukilimą gali sulaukti neigiamos reakcijos, ypač iš žydų bendruomenės. [ … … … ]
Kaip vertinti Birželio sukilimą? Ar tikslinga konservatorių iniciatyva jį sureikšminti? Kodėl šis įvykis – vieniems Lietuvos istorijos pasididžiavimas, o kitiems – skaudi praeities klaida?
Laidoje dalyvauja visuomenės veikėjas Arkadijus Vinokuras ir Nacionalinio susivienijimo partijos lyderis Vytautas Sinica.
Daugiau „Girdžiu tavo nuomonę“ laidų bei nuomonių
− ziniuradijas.lt/archyvas/?search=gird%C5%BEiu+tavo+nuomon%C4%99
Vinokuras tiesiog kartoja sovietinės Rusijos propagandą. O jie siekė žūtbūt įrodyti, kad 1) Lietuva savanoriškai įstojo į SSSR ir 2) sukilimas buvo keršto akciją.