Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Vieversio diena: paukščių grįžimas džiugina – pavasaris jau čia!

www.alkas.lt
2025-02-24 07:00:00
5
Dirvinis vieversys | D. Račkauskaitės nuotr.

Dirvinis vieversys | D. Račkauskaitės nuotr.

Vasario 24-ąją švenčiama Vieversio diena. Šis paukštis yra vienas pirmųjų sugrįžta į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų pavasarį. Nuo senų laikų vieversys laikomas pavasario pranašu ir gamtos atgimimo pranašu. Senoliai sakydavo, kad jei vieversys parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta, o jei vėliau – pavasaris bus ankstyvas.

Šiais metais ruduo buvo ilgas, o žiema pastebimai šiltesnė, tad nieko nuostabaus, kad kai kurie mūsų sparnuočiai neskubėjo migruoti, o pajutę pavasarį – skuba sugrįžti. Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai dirvinį vieversį, dažniausiai sutinkamą vieversių rūšį, stebėjo jau sausio pradžioje Klaipėdos rajone.

Vėliau šie paukščiai stebėti Lazdijų, Vilkaviškio bei Šilutės rajonuose. Atšalus orams, vasario mėnesį, vieversiai pasitraukė iš Lietuvos, tad laukiame jų sugrįžtant kai atšils orai.

Vieversiai – ne tik pavasario, bet ir gamtos pokyčių pranašai

Dar nuo 1994 m. Lietuvos ornitologų draugija vykdo įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių populiacijų gausos stebėseną. Tyrimo metu stebimos 14 įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių rūšių populiacijos, tarp kurių ir dirvinis vieversys.

Naujausi tyrimo duomenys rodo, kad šios paukščių rūšies populiacija 24 metų laikotarpyje (2000 m. – 2024 m.) sumažėjo bemaž per pusę, o vidutinis jos nykimo greitis siekė 2,1 proc. per metus.

„Tyrime išskirtos pagrindinės vieversių nykimo priežastys, kurios yra susijusios su maisto trūkumu ariamose žemėse, insekticidų ir herbicidų tiesioginiu ir netiesioginiu poveikiu, trąšų netiesioginiu poveikiu, kuomet labai sutankėję javų pasėliai paukščiams apskritai nebetinka gyvenimui.

Vieversys | wikimedia.org nuotr.
Vieversys | wikimedia.org nuotr.

Kažkiek vilties teikia tik tai, kad per pastaruosius 10 metų vieversių populiacija pagausėjo beveik 3 procentiniais punktais, tačiau praeityje patirto nykimo tai neatsveria“, – teigia Gintaras Riauba, Lietuvos ornitologų draugijos vyr. biologas žinovas.

Didelių pievų ir ganyklų suarimas palieka vis mažiau vietų, kur dirviniai vieversiai galėtų perėti ir užauginti savo jauniklius.

Nors ši paukščių rūšis nevengia įsikurti ir ariamos žemės plotuose, tačiau pavasarį laukuose naudojama žemės ūkio technika sunaikina daugelį pirmųjų lizdų, o dėl mažesnio išgyvenusių jauniklių skaičiaus šių paukščių populiacija nepajėgia atsikurti.

Ornitologai fiksuoja nuolatinį dirvinių vieversių skaičiaus kritimą Lietuvoje, tokia pati tendencija stebima ir daugelyje kitų Europos šalių.

Prie dirvinių vieversių nykimo ženkliai prisideda ir prastėjančios paukščių mitybinės sąlygos – dėl intensyvaus pesticidų naudojimo ir dirvožemio alinimo mažėja įvairių smulkių bestuburių gyvūnų, kurie yra pagrindinis maisto šaltinis daugeliui žemės ūkio kraštovaizdžio paukščių.

Maisto stygius lemia tai, kad paukščiai išaugina mažiau palikuonių. Kyla klausimas, ar dirvinio vieversio neištiks jo giminaičio – kuoduotojo vieversio – likimas? Ši, buvus dažna rūšis Lietuvoje, dabar sutinkama ypač retai.

Atsakymas priklauso nuo žemės ūkio vystymosi krypties

Ar toliau plečiant intensyviai dirbamus žemės plotus pievų ir ganyklų sąskaita, naudojant didelius pesticidų kiekius bei cheminių trąšų perteklių, ar visgi pasirenkant subalansuotą ūkininkavimą, kurį galėtų užtikrinti vidutiniai ir smulkūs ūkiai.

Svarbu suprasti, kad agrarinis kraštovaizdis nėra vien tik žemės ūkio gamybos šaltinis. Tai neatsiejama Lietuvos gamtos dalis, turinti savitą biologinę įvairovę ir praturtinanti mūsų kraštovaizdį dirvinio vieversio giesme.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. 40-ies paukščių diena: kaip gamtos pokyčiai veikia paukščių migraciją
  2. Vasario 24-oji – vieversio diena (video)
  3. Šiandien – Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai
  4. Paaiškino, dėl ko iš tiesų sumažėjo paukščių populiacija Lietuvoje
  5. Artėja masiškiausias Metų ornitologijos įvykis – Paukščių palydose!
  6. Kviečia į kasmetines Paukščių palydėtuvės!
  7. Vykdoma migruojančių paukščių stebėsena
  8. Utenos rajone baigti perinčių paukščių paplitimo tyrimai
  9. Pirmieji pavasario šaukliai jau Lietuvoje
  10. Gamtininkai kviečia stebėti sugrįžtančius paukščius
  11. Lietuoje sparčiai nyksta net įprasti paukščiai
  12. M. Karlonas. Apie naminių kačių žalą aplinkai
  13. Gamtos žinovai kviečia išlydėti paukščius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Mikabalis says:
    4 mėnesiai ago

    Vargu, kad “pavasaris jau čia pat”. Juk klimatas pasikeitė – metų sezonai persistūmė. Jie tampa ilgesni – gal pereinama į 3-ų sezonų ciklą. Paukšteliai bando prie tų pokyčių taikytis, taigi ir savo švenčių Lietuvoje kalendorius keisti. Matyt, jas kels į kovo antrą pusę.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      4 mėnesiai ago

      Gal ir taip. Bet KLIMATAS, SEZONAI…- ar lietuviškų žodžių jau atsisakome?

      Atsakyti
      • Mikabalis says:
        4 mėnesiai ago

        Tai ne slaviški žodžiai, seniai jau lietuvių kalboje gyvuoja, taigi laikytini jau kaip savi. Be to, KLIMATAS gali būti net bendras indoeuropietiškas žodis iš prograikiškų- probaltiškų šaknų. Antai, net estai tai vadina panašiu žodžiu KLIIMA, suomiai – ILMASTO. Tas pats yra ir su žodžiu SEZONAS. Jis giminiuotinas su liet. SESUO, reiškiančiu giminystę, atitinkamą bndrumą, panašumą. Taigi gal nederėtų šiuo atveju imtis dviračio išradinėti.

        Atsakyti
        • švietimo kursai says:
          4 mėnesiai ago

          “Sezonas” yra skolinys iš prancūzų kalbos žodžio “saison”- metų laikas. “Saison” savo ruožtu kilo iš lotyniško žodžio “satio”- “sėja”. Tad žodis sezonas sietinas ne su žodžiu “sesuo”, bet su “sėja”. Čia nieko nuostabaus, visos šios kalbos indoeuropietiškos.

          Atsakyti
          • Mikabalis says:
            4 mėnesiai ago

            “Sezonas” reiškia ne metų laiką apskritai, o metų periodo dalį, turinčią vienodus požymius (žiema, vasara) arba išlaikančią kažkokį vienodumą tinkantį atitinkamiems žmogaus poreikiams (maudytis. slidinėti). Žodžiu, tai laiko periodas kažko vienodo, panašaus, seseriško išsidalinusios į atskirumus ištisumos susitelkimo. Tai semantika. Be to, pati žodžio “sezonas” kilmė pagal semantiką ir skambėsį panašesnė į lot. “sessio” – “sesija”, o ne į lot. “satio” – “sėja”. Tokiu atveju artimesnis yra žodžio “sezonas” (prancūzų “saison”) radimasis iš lot. “sessio” – liet. “seserija (brolija)”, o ne iš lot. “satio”- liet. “sėja”. Žodžiu, seserija, brolija reiškia otganišką susiėjimą, pasisėdjimą tam tikro vienodumo požymių esmių kažkokiam laikui, t.y. reiškia tą patį kaip prancūzų kilmės žodis “sezonas”. Tokiu atveju pagrįsčiau manyti, kad prancūzų “saison” radosi iš lot. “sessio” – liet. “sesota/sesona”(posėdis).

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05
Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Gamta ir žmogus

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo
  • Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai
  • Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus
  • Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

Kiti Straipsniai

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

2025 07 04
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Nebereikalingas veterinarijos gydytojas (snukio ir veido sutapimas gali būti atsitiktinis)

J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai

2025 07 04
Bendraujame su vietiniu Lietuvos mylėtoju

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

2025 07 03
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Šarūnas Birutis | LRKM nuotr.

K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

2025 07 02
„Sengirės fondas“ išpirko dar vieną miško plotą – šaltinio ištakas saugantį dzūkišką pušyną | Fondo nuotr.

„Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.

2025 07 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Prof. dr. Gediminas Navaitis

G. Navaitis. Sėkmingo žmogaus laikas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai