Vasario 16 d. 13.30 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) bus pristatomi dokumentiniai filmai „Kuršiai, kas jie? Dokumentinė apybraiža“ ir „Runų kalendoriai. Pasakoja etnokosmologas Libertas Klimka“.
Po filmų peržiūros vyks gyva diskusija su jų kūrėjais bei kviestiniais žinovais bandant atsakyti į intriguojantį klausimą – ar galėjo senieji kuršiai, sekdami vikingų pavyzdžiu, sukurti savo valstybę dar iki Mindaugo Lietuvos.
Pokalbyje dalyvaus akademikas, archeologas habil. dr. Vladas Žulkus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, archeologas dr. Jonas Genys ir gyvosios kuršių istorijos klubo „Pilsots“ lyderis Benas Šimkus. Susitikimą moderuos filmų autorius, multimedijos kūrėjas Augustinas Našlėnas.
Šis renginys – puiki proga pažvelgti į kuršių kultūros paveldą ir išvysti jo vietą Baltijos regiono istorijoje.
Vasario 16-ąją nuo 10.00 iki 18.00 val. – nemokamas Pilies muziejaus (Priešpilio g. 2) lankymas.
Be abejonės gentiniams kuršiams buvo galima sukurti valstybę – kelius į atitinkamus plotus karine jėga uždaro ir valstybė yra. Jeigu Rimberto minimus Cory laikyti kuršiais, tai jiems gentinės karinės jėgos keliams uždaryti pakako. Tačiau, kad tai jų galimai valstybei galėjo priklausyti baltiška Baltijos jūros pakrantė, tai didelis klausimas yra. Veikiau ta valstybė galėjo būti gerokai toliau nuo jūros ir netgi gilyn į kontinentą nuo Jūros upės.
Šaunu, kad organizuojate valstybės atkūrimo minėjimus, bet negi važiuosi į Klaipėdą pasiklausyti.
O tai kam galėjo priklausyti baltiška Baltijos jūros pakrantė? Lietuvių žemaičiams, prūsų skalviams ?smp2014is.ugdome.lt/mo/11kl/IS_DE_29/teorine_medziaga_1.html
>skt.
Baltiška Baltijos jūros pakrantė priklausę prūsų skalviams – tai liudija knygos “Istorija pareinant į Lietuvą (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis) e – formato 71 p. medžiaga pavadinimu “Arnava – Pamario baltų valstybė”. Žemėlapyje, kuris ten įdėtas, Arnava kaip dvasinis Prūsijos baltų valstybės centras stovi Priegliaus upės krante prieš Tvankstę (dabar Kaliningradas). Jos ribos apima kiek ir Klaipėdą. Iškodavus šį pavadinimą į prasmę Klaipėda – Laikpėda = Laiko pėda bei pasinaudojus Liūto žvaigždyno žvaigždės Regulas kampiniu pagal šiaurinę žvaigždę metų tėkmės datavimu, per valstybės taškų archeonuotrauką nustatyta, jog Prūsijos baltų valstybė čia buvo įkurta 14.270 m. pr. Kr. metu.
Matyt, pakrantėje, kaip gyvenant prie vandens kelių, buvo verčiamasi žvejyba ir prekyba. Taigi pakrantėje gyventa genčių, kurių verslas didžiąja dalimi nebuvo žemdirbystė, jis buvo susijęs su kelionėmis vandens keliais. Dėl to pajūryje radosi kalbiškai skirtingų – baltų, suomių, germanų genčių žmonių grupių. Radosi atskiros žvejų, prekybos verslo žmonių apsistojimo gyvenvietės. Tad pagrindo kurti valstybes nebuvo. Valstybės radosi plėtojantis žemdirbystei. Tai matytųsi toks pajūrio gyvenimo vaizdas.
Tai kad Romos imperijos laikais dabartinėje mūsų Baltijos pakrantėje gyventa tik baltų. ( aisčių) Spėjamos germanų salelės galimai gyveno kažkur tarp dabartinių Šiaulių ir Kelmės ( Idumingas) ir tarp dabartinio Kauno ir Marijampolės (Asa). “Suomių” ( finougrų) gentys lybiai gyveno aplink dabartinę Baltijos Rygos įlanką. upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/f/f8/Germanic_Tribes_in_the_Roman_Imperial_Period.png
Aš kalbu ne apie II a., o apie VIII a. laikus. Jau Tacito laikais aisčiai daugiau už germanus ir suomius linko į žemdirbystę, ir gyvulininkystę, todėl plėtėsi į kontinento gilumą. VIII a. Cory minima kaip didelė šalis jungianti ar ne 7 vietuvių gyventojus, stipri karaškai, yra danų ir švedų pajėgumo to meto valstybė. Gali būti, kad buvo valdoma iš Kernavės (Arnavos).
Romos imperijos laikais germanai mano galva dar buvo baltais….
Kodėl Marias vadino Kuršių mariomis, jei jie gyveno ne prie Marių ?
Mat, Kuršių vardas gali būti radęsis iš žodžio kurčias. Pagal kurtumo požymį gali būti metaforiškai radęsis ir Nemuno vardas (dzūkai kurčnebylį vadina ‘niemka’, rusai tam požymiui vadinti turi žodį ‘nemoj’, be to, jie vokiečius, o paprasti žmones ir lietuvius, vadina ‘niemcy’. Beje, vokiečiai Nemuną vadina Mėmeliu. Jis sietinas su žodžiu ‘mėmė, mėmelis’. Šiuo vardu pavadinami mikčiojimo, lemenimo požymių kalbant turintys žmonės, t.y. turintys jų kurčnebyliui, ‘niemkai’ būdingų. Tokiu atveju kuršiais< kurčiai galėjo būti vadinami žmonės, gyvenantys prie Nemuno. Iš to požymio galėjo metaforiškai rastis ir žemaičio vardas, – sakoma tyli kaip žemė, žodžiu ji nebyli. Kadangi rusai 'niemcais' vadina vokiečius. Iš čia gali būti kilęs ir istorijoje vykęs Žemaičių savinimasis ginčas su Kryžiuočių ordinu.
Bet gali būti, kad pati žodžio 'kuršis' šaknis 'kur-' lietuvių kalboje yra turėjusi žemės, vietos reikšmes, plg. žodžius 'kurmis, in-karas, kirminas, kur ne kur (vietomis) matėsi sniegas. Dalykai reikalingi Tautai, bet, deja, netyrinėjami.
>Vilna
Abejoju, Vilna, ar visai taip, nes gal ibūti kad žodis kuršis išsikoduoja kaip rukšis – rūkšis, t. y. su žuvų rūkymu, pagautų gėluose Kuršių – Rūkšių marių vandenyse. Juolab, kad istoriniuose šaltiniuose tarp Baltojo ir Mėlynojo Nilo kraštų ežeruose minima gyvenus tautelė rusiškai (tokią turėjau literatūrą), vadinama ten vardu “kursi” – “rūksi” – “rūkši” – “kuršiai” daugiskaitoje. O mes, pareinant į Lietuvą nuo Pietų Afrikos geografinių platumų, tūkstančių metų bėgyje turėjome ten su abiem šiomis upėmis ir tarpu tarp jų dalykinius ryšius irgi. Juolab, kad faraono Tutanchamono mumijoje (Britų muziejus) buvo aptikti mūsų genetinio fono dalykai, kas yra aprašyta knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą”. Dėkoju.
Kaip supratau tai viena ir ta pati tautelė prie Nilo turėjo du vardus – ‘kursi ir rūksi’. Na, kalbos mokslui juos laikyti bendrašakniais žodžiais vargu ar išeitų. Tačiau šiuo atveju yra kitkas įdomu, t.y. pavadinimo žodžio ‘rūksi’ giminiavimo galimybė su prūsai vardo žodžiu bei jų abiejų atsiradimą prie Nilo – sieti su vykusia prekyba gintaru į Egipto kraštus, kuris vienu istoriniu laikotarpiu pasaulyje buvo brangesnis ir už auksą. Beje, drįsčiau netgi Egipto<Egliptas vardą sieti su aisčių 'glėsus', latvių 'glysis' – 'gintaras' – žodžiu. Tokiu atveju yra pakankamo pagrindo pavadinimą 'rūksipraukso> prūkso(Lietuvoje)> rūkso (prie Nilo)’ pavadinimą, vėliau per laiką prie Baltijos tarp kuršių (baltų) susiformavusį į prūsai – Prūsija pavadinimus. Taip kuršiai ir Vakarų baltai (net ir jotvingiai, gyvenę prie “Gintaro kelio”) imta vadinti ir prūsų vardu.
Taigi ‘kursi’ ir ‘rūksi’ baltiškų pavadinimų tautelės prie Nilo upės atsirado ten iš kuršių (baltų) prekybos gintaru kolonijų veikiausiai Romos imperijos laikotarpiu.
Kuršių vardas, kaip jau minėjau, yra gyvenimo prie Nemuno prigimtinis, atsiradęs iš kurtumo, nebylumo kaip žemės, lemenimo (Pa-lemonas), užniemimo, galbūt dėl į (Va)karus tekėjimo ir t.t. požymių, kuriais kaip mitopoetiniais, metaforiškais žodžiais lietuviams matėsi Nemuno upės tekėjimas gimtojoje žemėje.
>Vilna
“Dvigubą”, kaip jūs sakote, lietuvių kalbos (o ji senesnė už sanskritą) pagrindu vardą turi ir upė Nilas – Linas, nes, kaip ir baltas bei mėlynas linas, Egipte (žr. žemėlapius) yra dvi upės – Baltas Nilas bei Mėlynas Nilas. Faraonai, po mirties darant mumijas, buvo vyniojami į lininius audinius. Plaukiojimui Nilu tiems laivams burės iš lino pluošto buvo audžiamos burės. Negana to, iš buvimo Egipte praktikos 7.275 m. pr. Kr. laiku Vilniuj pastatėm 12 – kos laiptų h = 10 m. ir b × b = 22,5 m × 22,5 m “tuščiavidurę” Jupiterio Griausmavaldžio piramidę, skirtą Jupiterio planetos pro angą, kas 12 metų vis pasirodančią, stebėjimui. Ant jos pamatų, nugriovus, dabar pastatyta Arkikatedra (aprašymai ir vaizdai yra knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą” p. 24 – 27). Taigi, gerb. Vilna, jūsų medžiaga apie “glėsus” ir Gintaro kelią, aiškinant baltų ryšius su Egiptu, taip kaip ir Juozo Šeimio iš Suvalkijos (kn. “Ist. par. į Lietuvą” p. 18) aprašyti darbai lietuvių tautos istorijai, pareinant į Lietuvą, irgi yra labai vertingi. Dėkoju.