Sausio 24 d. vakare Vilniuje nušvito „Čiurlionio saulė“ – taip pavadinta naujausias menininko Petro Saulėno kūrinys, kuris buvo pristatytas Vilniaus šviesų šventėje.
Šis Savičiaus gatvėje įrengtas kūrinys – vienas Lietuvos meno genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ojo gimtadienio renginių programos, kurią kuruoja Vyriausybės kanceliarija, sumanymų.
Apie tai, ką pačiam P. Saulėnui reiškia Čiurlionio kūryba, kaip kilo kūrinio sumanymas ir kodėl būtent saulės motyvas nušvis vienoje Vilniaus gatvių pasakoja „Čiurlionio saulės“ autorius.
– „Čiurlionio saulė“ – ne pirmas jūsų kūrinys Vilniaus senamiesčio gatvelėse. Kodėl savo kūrybai renkatės būtent tokias vietas?
– Kiekviena Vilniaus senamiesčio gatvė atrodo kupina paslėptų istorijų, kurios laukia, kol bus atrastos. Jos tarsi kviečia gilintis į praeities paslaptis, atskleisti nematomus ryšius ir, pasitelkus šviesą, sukurti naujas interpretacijas, kurios įprasmina šią išskirtinę miesto dvasią.
Šviesos kūrinį kuriu specialiai tam tikrai vietai – nors vėliau ji gali keliauti ir būti rodoma kitur, jos pradžia visada yra glaudžiai susijusi su ta vieta ir jos istorija.
Taip atsirado „Vitrum“ – naktį šviečiantis, o dieną peršviečiamas kūrinys, kuris suformuoja vitražo projekcijas ant sienų, lydima mikroskopinio smėlio dalelių, iš kurių gaminamas stiklas, fotografijų.
Šis kūrinys Stiklių gatvėje pasakojo apie stiklo manufaktūrų istoriją ir jų svarbą, netgi gatvės pavadinimo atsiradimo reikšmę.
– Šįkart Jūsų kūrinys Vilniaus šviesų šventėje skirtas Čiurlioniui. Ar tai pirmas Jūsų darbas, atliepiantis M. K. Čiurlionio kūrybą? Kaip atradote šį Lietuvos meno genijų?
– M.K. Čiurlionį pirmą kartą atradau vaikystėje, kai vartydamas knygas su jo kūriniais žiūrėjau į paveikslus, kurie man atrodė nesuprantami, tačiau kažkokiu būdu nepaprastai traukė.
Ir vasaros Druskininkuose – M. K. Čiurlionio gimtinėje. Tai buvo mano pirmieji susidūrimai su šiuo menininku, ir jau tuomet jo kūrybos paslaptis pradėjo daryti man įspūdį, nors dar negalėjau jos pilnai suprasti.
Vėliau mokykloje, su visa klase, lankėme Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, kur klausėmės jo simfoninių poemų „Miške“ ir „Jūra“, taip pat kantatos „De Profundis“.
Tuo metu, didelėje salėje, iš plokštelės grojantys muzikiniai įrašai paliko gilų įspūdį – nors buvo sunku susikaupti ir tiesiog ramiai klausytis, ši patirtis įsiminė ir liko mano atmintyje.
Ir taip nutiko, kad vis grįždavau prie Čiurlionio kūrybos, tačiau kiekvieną kartą vis kitu būdu. Studijų metais turėjau progą daryti M.K. Čiurlionio darbų reprodukcijas, fotografuoti muziejaus interjerus ir taip gilintis į jo kūrybinį palikimą.
Dirbdamas dėstytojo darbą ir vadovaudamas diplominiams darbams, analizavau Čiurlionio kūrybą ir nagrinėjau ją iš įvairių perspektyvų.
Taip pat sukūriau fotografijų seriją „M.K. Čiurlionio meno kūrinių interpretacijos“. Kiekvienas šis laikas buvo tarsi naujas prisilietimas prie menininko pasaulio, kuris ir šiandien išlieka nepaprastai įkvepiantis ir kupinas paslapties.
– Kodėl Jūsų kūrinyje matome būtent saulę? Kodėl ji nušvis Savičiaus gatvėje?
– Šviesos šventės metu, netoliese Stiklių gatvės, Savičiaus gatvėje, kur 1907–1908 metais gyveno M.K. Čiurlionis ir kur šiandien veikia memorialinis kultūros centras „M.K. Čiurlionio namai“, gimė naujas šviesos kūrinys.
Jis skirtas saulės simboliui M.K. Čiurlionio kūryboje. Šviesa buvo itin svarbi jo darbuose, o saulės simbolis pasikartoja daugiau nei dvidešimtyje jo tapybos kūrinių.
M.K. Čiurlionis saulę laikė ne tik gamtos reiškiniu, bet ir kosmine dvasia, kuri atėjo iš senovės pagoniškų tikėjimų, kupina paslaptingos ir galingos dvasinės energijos.
Jo kūryboje saulė nebuvo tik šviesos šaltinis – ji buvo tarsi gyvas, nuolat besikeičiantis procesas, kuriame spinduliai virsta abstrakčiomis, ritmiškai judančiomis formomis.
Jomis menininkas išreiškė savo spalvų muziką. M.K. Čiurlionis siekė atskleisti saulę, kaip gilios kosminės energijos simbolį. Simbolį, kuris ne tik apšviečia pasaulį, bet ir turi galią pakelti žmogaus dvasią, suteikiant jai aukštesnę prasmę ir vedant ją į transcendenciją.
Saulės spinduliai tapo tiltais tarp žemiškojo ir dvasinio pasaulio, kviesdami žiūrovą į gilų, dvasinį susiliejimą su visata.
Petras Saulėnas | J. Janus nuotr.
– Netrukus vilniečiai ir miesto svečiai išvys Jūsų čiurlionišką saulės interpretaciją: ką jos spinduliais norite mums – žiūrovams, praeiviams – perteikti?
– Šviesos kūrinys „M.K. Čiurlionio saulė“ yra mano bandymas sukurti ypatingą pojūtį ir atmosferą siauroje Savičiaus gatvėje, kuri tampa tarsi kino aikštelė, kviečianti žiūrovus pasinerti į kitą tikrovę.
Įsivaizduokite erdvę, apgaubtą miglos, kurioje tyliai skamba M.K. Čiurlionio muzika, suteikianti šiai aplinkai paslaptingą, beveik mistinę aurą.
Tarp rūko išryškėja rausvos saulės motyvas. Šis kūrinys ne tik vaizdiškai atskleidžia saulės simboliką. Jis taip pat jungia muziką, šviesą bei erdvę į vieną bendrą kūrinį, kviečiantį žiūrovą išgyventi M.K. Čiurlionio kūrybos jausmą.
Kūrinį „Čiurlionio saulė“ galima pamatyti iki liepos 31 d. adresu Savičiaus g. 17, Vilnius.
Daugiau žinių apie šį ir kitus Vyriausybės kanceliarijos kuruojamos Čiurlionio metų programos renginius bei sumanymus galima rasti interneto puslapyje ciurlioniui150.lt.